(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2010-07-22

(89) Susieji – ir [pajunti malonumą], v

Iš naujausiojo, paskutinio vasarinio Nemuno (2010-07-22—09-08). Valdemaras Kukulas (p. 9):
Jų [= naujausiųjų lietuvių poetų] bendras fonas – postmodernistinis postfilosofinis globalaus pasaulio simuliakras: regima ir užuodžiama buitis čia suvokiama kaip kosmosas, o gatvė ar skveras už lango traktuojami kaip to kosmoso tyrimų ir laboratorinių bandymų laukas, ir kai šios dvi empirinės plotmės suduriamos, patartina ieškoti individualios poeto buities metafizikos. Tiek kasdienės buities, tiek ranka pasiekiamos gamtos pasauliai driekiasi vienoje plokštumoje ir yra vienakrypčiai, bet maitinami skirtingos semantikos žodynų, todėl žodžių ir vaizdų sandūros dažnai netikėtos, žaižaruojančios, o tai savaime kuria profesionalumo ir originalumo įspūdį. Bet kiekvienu atskiru atveju tas įspūdis lieka vienas ir tas pats, ir didžiulė tarsi-individualybių, tarsi-asmenybių sankaupa galiausiai palieka vientisos, beasmenės informacinės masės pojūtį. Meilė čia jau seniai nepavaldi jokiam kosmosui ir jokiai žvaigždžių transcendencijai, meilės gelmė ir kokybė priklauso nuo drauge praleistų naktų seksualinių įspūdžių intensyvumo, o gyvenimo prasmė lengvai ir žaismingai užrašoma ant pusiau apnuoginto, pusiau apsinuoginusio kūno, ir šis tarpas – tarp apnuoginto ir apsinuoginusio savęs – yra didžioji šiandieninės poezijos būties ištartis.
cave canem (spėtina: = Donaldas Kajokas, p. 10):
Postmodernistinės dirbtuvėlės pameistrys permeta akimis, ką parašęs (nutapęs, nufilmavęs, suvirinęs etc.), ir oriai konstatuoja: nieko gero...
Tai reiškia: viskas gerai, nes būtent to „nieko gero“ tarsi ir buvo siekta.
Prisiminiau Sigito Gedos šmaikščią ištarą: postmodernistas – tas pats modernistas, tiktai beraštis.
Bet gal užtenka juos ūdyti, visus tuos post ir postpost? Verčiau paklauskime, kur čia šuo pakastas?
Mumyse jis pakastas.
Pavadinau šį įrašą pagal susikurtą šabloną, nors žodis malonumas čia nevisai tinka. Bet kodėl gi ne? Malonu mėgint atspėti, ką kuris turėjo galvoj cituotuosius gabaliukus rašydamas; gėris ir grožis, būtis ir buitis, kosmosas ir seksas; nac. ir internac. šunotyrai medžiagos – kur tik jų nepripakasiota. Be to, būtent šios citatos paskatino atsiverst LKŽ, kur prie malonù pateiktas toks pvz. (t. VII, p. 808):
Pinigų neturiu gydytis, o sveikata malonu (burž.) Ss.
burž. = žodis, posakis ar sakinys, vartojamas buržuazinės santvarkos reiškiniams žymėti; Ss = Sasnavà, Kapsuko r.; www.lkz.lt – tik Ss liko.
Taigi: kol nevaikštau pas daktarus, manausi esąs sveikas. Malonù.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą