Beskaitinėdamas naujausią
Knygotyros tomą radau:
The most popular Lithuanian satirist in both Latvia and Estonia was Vytautė Žilinskaitė. Her humorous sketch The Ideal Woman was published in eight different Estonian newspapers in 1961–1971. [...] Humour helped to overcome the abundant problems of Soviet everyday life and provided a moment of self-irony. The Baltic nations evidently shared a similar taste in it. — Aile Möldre, „The Baltic book contacts [etc.]“, Knygotyra, t. 54 (2010), p. 311–312.
Na niekaip neatsiminiau tokio kūrinio – teko traukt rinktinę
Karuselėje (1970). Pasirodo, nesukūrė V.Ž. „Idealios moters“, tik „Idealią žmoną“ (rink.
Ne iš pirmo žvilgsnio, 1962), kuri skiriantis kalbėtų:
Turtą taip pasidalysim: pianinas, televizorius, šaldytuvas – tau, vaikų lovelės ir žaisleliai – man. Butą irgi tau paliksiu, pati su vaikais kaip nors pas mamą prisiglausiu… Pasakyk jai, kad kilimą atidaviau į cheminę valyklą… Langai nuvalyti, grindys išvaškuotos, patalynės išpurtytos, rožės pamerktos… Ką čia dar?.. Šampano butelį rasite šaldytuve, tortą atsiųsiu per Zosę… beje, jei tarnyboje būtų nemalonumų, nesijaudink; pasakyk, kad buvau tikra ragana, jei reikės – atjosiu ant šluotos… Atia! (p. 24)
Prie idealios žmonos paveikslo pridėjo ir idealaus vyro (rink.
Iš aš ožius ganiau, 1965), kuris analogiškoj situacijoj turėtų reaguoti:
Jei jis… anas… pasirodys nevertas tavęs, tu man tik pirštu pamok… Kaip vėtra parlėksiu, kaip sakalas parskrisiu!.. Gal kas iš mano daiktų jam pravers, tai išeinu tik su glaudėmis ir dantų šepetėliu… Išsinešu tik tavo portretą… Gyvensiu kaip vienuolis ir melsiuos, kad pašauktum atgal… Tik aukščiau galvą, madona, neužmiršk pasipudruoti prieš jam ateinant… (Bučiuoja ranką) Tu man tik ženklą, ir aš plast plast… tik mažuoju piršteliu pamok… kaip vienuolis… celibate… melsiuos… lauksiu… (p. 96–97)
Nežinau, nelabai juokas ima, greičiau atvirkščiai.
O gal angliškai supainiota ne „moteris“ ir „žmona“, o „ideali“ ir „elegantiška“?
AtsakytiPanaikintiMat yra ir Žilinskaitės satyra „Elegantiška moteris“: elegantiškai atrodanti moteris įlipa į troleibusą, o visos ten sėdinčios moteros iš solidaraus pavydo neparduoda jai talonėlio, nors turi (buvo tokia mada vieniems iš kitų pirktis talonėlį). Čia gal labiau panašu į „self-irony“, mat pasakotoja yra viena iš tų pavyduolių troleibuso keleivių.
Šiaip, tik spėjimas.
Patikrinau dar kartą: bent jau tame estės straipsny tikrai „Ideal“; be to, ir metai sutampa. O kuriam rinkiny buvo „Elegantiška“?
AtsakytiPanaikintiSatyros, 1978
AtsakytiPanaikintiTokiu atveju, deja, tik Žmona tinka, nes vertimas skelbtas 1961–1971-ais. Nors troleibusai pradėjo važinėt po Vilnių nuo 1956-ų lapkričio 3-ios maršrutu „Antakalnis–Stotis“, tik va kaip su talonėliais – kada jie atsirado “ neradau žinių.
AtsakytiPanaikintiNa, taip. Į metus neatkreipiau dėmesio. Gali būti, kad septintajame dešimtmetyje ir talonėlių dar nebuvo, pati atsimenu kitokius troleibusų bilietus, kai įmesdavai keturias, rodos, kapeikas į tokį bilietų aparatą ir pats atsisukdavai ir nusiplėšdavai bilietą.
AtsakytiPanaikintiTaigi ta elegantiška moteris aiškiai iš vėlesnių laikų :)