(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2009-11-19

(34.1) Susieji – ir [pajunti malonumą], ii: P.P.S.

34 įraše susiejau užrašą ant betoninės tvoros Konstitucijos prospekte apie šviesoforus su Majakovskio eilėraščiu apie žvaigždes. O prieš porą dienų perskaičiau grupės The Kinks dainos „Underneath the Neon Sign“ eilutes:
[…] if we can’t see any stars at night
We’ll sit and watch the traffic lights.
Prie straipsnio „Žemė užteršta šviesa“ žurnaliuke Mano rinktiniai (2009, lapkritis; radau įmestą pašto dėžutėn, nors nesu užsisakęs). Pradžioj nieko naujo: observatorijos keliamos kuo toliau nuo didžiųjų miestų, mieste gyvendamas nebegali įžiūrėt žvaigždžių danguj ir pan. Bet va ko nežinojau: 2002-ais Čekija (pirmoji pasauly) priėmė šviesos taršą reglamentuojantį įstatymą, 2007-ais – ir Slovėnija. Šviesos tarša apibrėžiama kaip bet kokia dirbtinė šviesa, sklindanti už objekto, kurį reikia apšviesti, ribų. Ypač daug dėmesio skiriama šviesai, nukreiptai į viršų, virš horizonto. Baudos nuo kelių šimtų iki 20 000 litų.
Ir prisiminė 2004-04-30 vykusi akcija „Apšvieskime Lietuvą“, kai kviesta įjungt kuo daugiau šviesų, kad LT atrodytų šviesiausia pasauly, mat kitądien taps ES nare. Kas buvo skatinama daryt? Teršt. Ir dar ketinta šį nusikaltimą (bent jau pagal Čekijos įstatymą) nufotografuot iš kosmoso. Nuotraukos neteko matyt.

2009-11-18

(37) Digresija per knygos pristatymą: Šalamov vs Solženicyn

Šiandien vakarop (pasibaigus VIII tarptautinės Baltijos šalių literatūrologų konferencijos „Baltų atmintis: pabaigos pradžia (Literatūros procesai, 1968–1988)“ pirmos dienos pranešimams), LLTI buvo pristatytas leidinys 300 Baltic Writers: Estonia, Latvia, Lithuania: A reference guide to authors and their works. Pasidžiaugta „ilgu ir komplikuotu“ bendradarbiavimu ir t.t., ir pan. Besiklausydamas mintyse dar kartą grįžau prie to, kas liko nepadaryta, kur kokių klaidų jau išėjusiam daikte radau etc. (kurpiu tokį tekstigalį – „300BR: pro memoria“, kol kas tik sau). Ir staiga kažkodėl atminty iškilo vienas Varlamo Šalamovo 1973-ais (pagal laiką netgi prie konferencijos tinka) užrašytas pasakojimas apie estą, latvį ir lietuvį iš rinkinio Перчатка, или КР-2.
Цикута
Условились так: если будет отправка в спецлаг «Берлаг» – все трое покончат с собой, в номерной этот мир не поедут.
Обычная лагерная ошибка. Каждый лагерник держится за пережитый день, думает, что где-то вне его мира есть места и похуже, чем то, где он переночевал ночь. И это верно. Такие места есть, и опасность переместиться туда всегда над головой арестанта, ни один лагерник не стремится куда-то уехать. Даже ветры весны не приносят желания перемен. Перемена всегда опасна. Это один из важных уроков, усвоенных человеком в лагере.
Верят в перемены не побывавшие в лагере. Лагерник против всяких перемен. Как ни плохо здесь – там за углом может быть еще хуже.
Поэтому решено умереть в решительный час.
Художник-модернист Анти, эстонец, поклонник Чюрлениса, говорил по-эстонски и по-русски. Врач без диплома Драудвилас, литовец, студент пятого курса, любитель Мицкевича, говорил по-литовски и по-русски. Студент второго курса медфака Гарлейс говорил по-латышски и по-русски.
Договаривались о самоубийстве все трое прибалтов на русском языке.
Анти, эстонец, был мозгом и волей этой прибалтийской гекатомбы.
Но как?
Письма нужны ли? Завещания? Нет. Анти был против писем, да и Гарлейс тоже. Драудвилас «за», но друзья убедили его, что, если попытка не удастся, письма будут обвинением, осложнением, требующим объяснения на допросе.
Решили писем не оставлять.
Все трое давно попали в эти списки, и всем было известно: их ждет номерной лагерь, спецлаг. Все трое решили не испытывать больше судьбы. Драудвиласу как врачу спецлагерь ничем не грозил. Но литовец вспомнил, как трудно было ему попасть на медицинскую работу в обыкновенном-то лагере. Нужно было случиться чуду. Так же думал и Гарлейс, а художник Анти понимал, что его искусство хуже даже, чем искусство актера и певца, и наверняка не будет нужно в лагере, как не было нужно до сих пор.
Первый способ самоубийства – броситься под пули конвоя. Но это ранение, побои. Кого там застрелят сразу? Лагерные стрелки вроде солдат короля Георга из пьесы Бернарда Шоу «Ученик дьявола» и могут промахнуться. Надежды на конвой не было, и вариант этот – отпал.
Утопиться в реке? Колыма – рядом, но сейчас зима, и где найти дыру, чтоб просунуть тело. Трехметровый лед затягивает проруби на глазах почти мгновенно. Найти веревку – просто. Способ надежный. Но где подвеситься самоубийце – на работе, в бараке? Нет такого места. Спасут и опозорят навсегда.
Стреляться? У заключенных нет оружия. Напасть на конвой – еще хуже, чем бежать от конвоя, – мученье, а не смерть.
Вскрыть вены, как Петроний, и совсем невозможно. Нужна теплая вода, ванна, а то останешься инвалидом со скрюченной рукой – инвалидом, если доверишься природе, собственному телу.
Только отрава – чаша цикуты, вот надежный способ.
Но что будет цикутой? Ведь цианистого калия не достать. Но ведь больница, аптека – это хранилище ядов. Яд идет по болезни, уничтожая больное, давая место жизни.
Нет, только отрава. Только чаша цикуты – сократовский смертный кубок.
Цикута нашлась, а Драудвилас и Гарлейс ручались за ее достоверное действие.
Это – фенол. Карболовая кислота в растворе. Сильнейший антисептик, постоянный запас которого хранится в тумбочке того же хирургического отделения, где работают Драудвилас и Гарлейс.
Драудвилас показал эту заветную бутылку Анти – эстонцу.
– Как коньяк, – сказал Анти.
– Похож.
– Я сделаю этикетку «Три звездочки».
Спецлаг собирает свои жертвы раз в квартал. Устраиваются просто облавы, ибо даже в таком учреждении, как Центральная больница, есть места, где можно "затыркаться", переждать грозу. Но если ты не способен затыркаться, ты должен одеться, собрать вещи, рассчитаться с долгами, сесть на скамью и терпеливо ждать, не обрушится ли потолок над головой приехавших или, в другом варианте, – над твоей. Ты должен покорно ждать, не оставит ли начальник больницы – не выпросит ли у покупателей товар, начальнику нужный, а покупателю – безразличный.
Пришел этот час или день, и выясняется, что никто тебя спасти и отстоять не может, ты все еще в списках «на этап».
Тогда наступает время цикуты.
Анти взял из рук Драудвиласа бутылку и прикрепил на ней коньячную этикетку, поскольку Анти вынужден был быть художником-реалистом, упрятав свои модернистские вкусы на дне души.
Последней работой поклонника Чюрлениса была коньячная этикетка «Три звездочки» – чисто реалистическое изображение. Таким образом Анти в последний момент отступил перед реализмом. Реализм оказался дороже.
– А зачем три звездочки?
– Три звездочки – это мы трое, аллегория, символ.
– Что же ты так натуралистически изобразил эту аллегорию? – пошутил Драудвилас.
– Так ведь если войдут, если схватят, объясним – пьем коньяк на прощанье, по консервной банке.
– Умно.
И действительно, вошли, но не схватили. Анти успел сунуть бутылку в аптечный шкаф и вынул ее, едва вошедший стражник ушел.
Анти разлил по кружкам фенол.
– Ну, ваше здоровье!
Анти выпил, выпил и Драудвилас. А Гарлейс хлебнул, но не проглотил, а выплюнул, и через тела упавших добрался до водопровода, прополоскал водой обожженный свой рот. Драудвилас и Анти корчились и хрипели. Гарлейс пытался сообразить, что же ему придется сказать на следствии.
Пролежал Гарлейс в больнице два месяца - обожженная гортань восстановилась. Через много лет в Москве Гарлейс был у меня проездом. Уверял меня клятвенно, что самоубийство – трагическая ошибка, что коньяк «Три звездочки» был настоящий, что Анти спутал бутылку с коньяком в аптечном шкафу и вынул похожую бутылку с фенолом, со смертью.
Следствие тянулось долго, но Гарлейс не был осужден, был оправдан. Бутылка с коньяком никогда не была найдена. Трудно судить, кому дана в виде премии, если существовала. Следователь ничего не имел против версии Гарлейса, чем мучиться, добиваясь признания, сознания и прочего. Гарлейс предлагал следствию разумный и логический выход. Драудвилас и Анти, организаторы прибалтийской гекатомбы, никогда не узнали, говорили о них много или мало. А говорили о них много.
Свою медицинскую специальность Гарлейс за это время изменил, сузил. Он оказался зубным протезистом, овладел этим доходным ремеслом.
Гарлейс был у меня, ища юридического совета. Ему не разрешили прописку в Москве. Разрешили только в Риге, на родине жены. Жена Гарлейса тоже врач, москвичка. Дело в том, что, когда Гарлейс писал заявление о реабилитации, он попросил совета у одного из своих колымских друзей, рассказав подробно все свое латышское юношеское дело, вроде скаутизма и чего-то еще.
– Я попросил совета, спросил – писать ли всё. И мой лучший друг сказал: «Пиши всю правду. Всё, как было дело». Я так и написал и не получил реабилитации. Получил только разрешение на жительство в Риге. Как он меня подвел, мой лучший друг...
– Он не подвел вас, Гарлейс. Это вам понадобился совет по делу, по которому нельзя советовать. При всяком другом его ответе что бы вы делали? Ваш друг мог думать, что вы – шпион, стукач. А если вы не стукач, то зачем ему рисковать. Вы получили тот единственный ответ, который может быть дан на ваш вопрос. Чужая тайна гораздо тяжелее, чем своя.
۩ ۩ ۩
Ne, pri(si)mindamas šį Šalamovo pasakojimą tikrai neturėjau jokių slaptų minčių ką nors pasakyt apie latvius. Tik tiek, kad Šalamovas, mano vertinimu, visa galva aukštesnis už Solženicyną, nepaisant visų Nobelio premijų etc.
Šalamovas į Blogį reaguoja kaip žmogus (kad ir kaip nutrintai skamba, nieko tikslesnio nesugalvoju), o Solženicynas – kaip (pasirenku vieną iš galvoj kirbančių apibūdinimų) istoriosofas; ir todėl vieno tekstai kabina, o kito – ne, ir viskas. Šiokį tokį paaiškinimą, kodėl taip, radau Jakovo Krotovo straipsny „Solženicynas kaip religinis tipas“ (NŽ-A, 2008, nr. 7/8, p. 346, iš rusų kalbos vertė Rūta Tumėnaitė):
Visa Solženicyno kūryba yra pavėluota enciklopedizmo ir apšvietos recepcija. Jo žanras – savotiškas „Enciklopedijos“ analogas, kurioje milžiniški „Archipelago“ ir „Raudonojo rato“ tomai yra grandiozinio pasaulio aprašymo projektas.
Galvoj vis skamba Šalamovo du ketureiliai:
Клянусь до самой смерти мстить этим подлым сукам,
Чью гнусную науку я до конца постиг.
Я вражескою кровью свои омою руки,
Когда наступит этот благословенный миг.

Публично, по-славянски из черепа напьюсь я,
Из вражеского черепа, как сделал Святослав.
Устроить эту тризну в былом славянском вкусе
Дороже всех загробных, любых посмертных слав.
Plg. kad ir su Broniaus Krivicko „Niekad, niekados“ (visas tekstas yra 10-am įraše; ten atsidūrė dėl aliteracijų):
Duodu žodį priesaikos šventos
Neatleisti priešui niekados,
Kol širdis man plakti nenustos.
Už kai ką žmogus (ne šv.) negali, gal net neturi atleist, o jei ir už tai sakosi atleidžiąs – meluoja; nes jis juk ne Dievo, o tik žmogaus sūnus ar dukra.
P.S. Šalamovo Колымские рассказы dažniausiai verčiami kaip Kolymos apsakymai; manau, daug tiksliau būtų pasakojimai. Jo, regis, nė viena knyga neišleista lietuviškai, o va Solženicyno net kelios: Viena Ivano Denisovičiaus diena (1963, 2-as patais. ir papild. leid. 2009), Pirmajame rate (d. 1, 1991), šįmet išėjo trys tomai Gulago archepelago ir apysaka Vėžininkų korpusas (drąsi leidykla „Žara“!)
P.P.S. 300 Baltic Writers tiražas dar spaustuvėj; nei LLTI, nei juolab knygynuose nusipirkt kol kas negalima.
P.P.S. Įrašo prieduras – čia.

(36.1) PLB – leidybinė стройка века: P.S.

Žadėtasis post scriptum. „Vagos“ projektų vadovės Mildos Liokaitytės, dabar atsakingos už PLB, el. paštu paklausiau poros dalykų:

1) Iš spaudos sužinojau, kad ką tik išėjęs Tiesa ir teisingumas – 100-oji PLB serijos knyga. Pamėginau remdamasis libis.lt susidaryt išėjusiųjų sąrašiuką, bet tepriskaičiavau tik 99-ias knygas. Gal Jūs turit savo išėjusiųjų sąrašiuką?
– Taip, leidykla turi išėjusių knygų sąrašą, išleistą 2008 m. ir dalintą knygų mugės metu, kuriame nurodyta, kad iki 2009 metų buvo išleista 98 knyga. 2009 m. išleistas J. P. Bourget „Mokinys“ ir A. H. Tammsaare „Tiesa ir teisingumas“, kuri automatiškai tapo 100-ąja PLB serijos knyga. Prieš pasirodant pranešimui spaudai iš naujo neskaičiavome PLB knygų, tačiau Jums pasidomėjus peržiūrėjome, paaiškėjo, kad kažkada buvo įvelta klaida ir viena knyga, kurioje išspausdinti du kūriniai, suskaičiuota kaip dvi atskiros knygos. Taigi „Tiesa ir teisingumas“ iš tikrųjų 99 knyga.

2) Pagal projektą, parengtą 1985-ais, PLB turėjo sudaryt 120 tomų: išeitų, kad dar 20-ies (ar 21-o) trūksta. Kokie leidyklos planai? Ketinat leist likusius? Kiek? Kas per knygos tai būtų? Gal net esat suplanavę, kada PLB leidyba bus baigta?
– Kitais metais žadame leisti tik H. Ibseno dramas. Nors PLB leistinų knygų sąrašas buvo sudarytas dar 1985 m., tačiau jis morališkai paseno, mat įtrauktos tokios knygos kaip „TSRS tautų poezija“ ir kt. Kuo pakeisime „atgyvenusiusx“ kūrinius dar nenuspręsta. Serijos apimties nekeisime, leisime 120 tomų. Kada išleisime paskutinį, sunku pasakyti. Paprastai per metus išleidžiama 1–2 PLB serijos knygas, tad serija dar bus leidžiama 10–20 metų. Tiesa, jei norėtumėte neseniai išleistas PLB serijos knygas įsigyti pigiau, tai būtų galima padaryti leidykloje.

P.P.S. Vis dėlto tiksliau PLB būtų vadint ne стройка века, o стройка веков (1986–2020?).

(36) PLB – leidybinė стройка века

Arvydo Každailio sukurtas
„Pasaulinės literatūros bibliotekos“
ženklas
2009-11-04 Estijos Respublikos ambasadoj buvo pristatytas jųjų klasiko Tammsaarės romanas Tiesa ir teisingumas (vertė Danutė Sirijos Giraitė). Ir paskelbta:
J[i]s tapo šimtąja garsiosios, nuo 1984 metų leidyklos VAGA leidžiamos Pasaulinės literatūros bibliotekos serijos knyga.
Knygas suskaičiavo tikriausiai leidėjai (nors šimtu nuošimčių jais tikėt nesinori, nes tam pačiam sakiny įvelta tikrai klaida: PLB eina ne nuo 1984-ų, o nuo 1986-ų). Bet vis tiek dzingtelėjo galvoj retorinis klausimas: kiek Lietuvoj privačių bibliotekų, kuriose būtų visi išleistieji tomai? Maniškėj – tikrai ne. O kas išleista – tikrai noris žinot. Tad, pasisėmęs faktų iš LNB katalogo libis.lt, pamėginau sudaryt šiokį tokį sąrašą (atsiprašau, kad nenurodyti vertėjai, sudarytojai ir kt. prie knygos atsiradimo prisidėję žmonės – per daug informacijos būtų). Ir štai kas išėjo (sudėjau chronologine tvarka):

1 ir 2 1986: Fiodor Dostojevskij, Broliai Karamazovai, 2 t.
3 1986: Vladimir Majakovskij, Eilėraščiai; Poemos; Pjesės
4 1986: Kalevala
5 1986: O. Henry, Apsakymai / Jack London, Martinas Idenas; Apsakymai
6 1986: François Rabelais, Gargantiua ir Pantagriuelis
7 1986: XX a. Vakarų dramos
8 1986: William Shakespeare, Dramos; Sonetai
9 1986: XX a. Rytų proza
1o 1987: Adam Mickiewicz, Eilėraščiai; Poemos
11 1987: Walter Scott, Kventinas Dervardas
12 1987: Michail Lermontov, Poezija; Drama; Proza
13 1987: Herman Melville, Mobi Dikas, arba Banginis
14 ir 15 1987: Michail Šolochov, Tykusis Donas, 2 t.
16 1987: Giovanni Boccaccio, Dekameronas
17 1987: Šolom Aleichem, Apysakos
18 1987: Bjørnstjerne Bjørnson, Apysakos / Knut Hamsun, Badas; Panas
19 1987: Antikiniai romanai ir pasakėčios
20 1987: Zsigmond Móricz, Novelės / Karel Čapek, Karas su salamandromis
21 1988: Antikinės tragedijos
22 1988: Taras Ševčenko, Ivan Franko, Lesia Ukrainka, Eilėraščiai; Poemos; Drama
23 1988: Guy de Maupassant, Mielas draugas; Pjeras ir Žanas; Novelės
24 1988: Thomas Mann, Daktaras Faustas
25 1988: Thomas Hardy, Džudas Nepastebimasis
26 1988: Maksim Gorkij, Motina; Artamonovai
27 1988: Maksim Gorkij, Apsakymai; Dramos
28 1988: Stendhal, Raudona ir juoda
29 1988: Rolando giesmė; Nibelungų giesmė
30 1988: Lietuvių rašytojų apsakymai ir apysakos: Žemaitė, Biliūnas, Vaižgantas, Krėvė
31 1988: Ivo Andrić, Drinos tiltas / Miroslav Krleža, Ant proto ribos
32 1988: Henry Fielding, Džozefo Endriuso ir jo draugo pono Abrahamo Adamso nuotykių istorija, parašyta sekant Servantesu, „Don Kichoto“ autoriumi
33 1989: William Faulkner, Absalomai, Absalomai!
34 1989: Friedrich Schiller, Eilėraščiai; Dramos
35 1989: Charles de Coster, Legenda apie Ulenšpygelį ir Lamę Gudzaką ir apie jų nuotykius, drąsius, linksmus, šlovingus, Flandrijos šaly bei kitur
36 1989: Selma Lagerlöf, Saga apie Gestą Berlingą / Pär Lagerkvist, Nykštukas; Sibilė
37 1989: Oscar Wilde, Doriano Grėjaus portretas / James Joyce, Menininko jaunų dienų portretas
38 1989: Antikinės komedijos: Aristofanas, Menandras, Plautas, Terencijus
39 1989: Vergilijus, Eneida
40 1989: Nikolaj Nekrasov, Eilėraščiai; Poemos / Michail Saltykov-Ščedrin, Vieno miesto istorija
41 1989: Ivan Bunin, Aleksandr Kuprin, Apsakymai; Apysakos
42–45 1990–1992: Šventasis Raštas, 4 t.
46 ir 47 1990: William Makepeace Thackeray, Tuštybės mugė, 2 t.
48 1990: Joseph Conrad, Apysakos; Apsakymai
49 1990: Stefan Zweig, Robert Musil, Novelės
50 1990: Alessandro Manzoni, Sužadėtiniai
51 1990: Ovidijus, Metamorfozės
52 1991: Senovės Rytų poezija
53 1991: Henryk Sienkiewicz, Quo vadis
54 1991: Henry James, Moters portretas
55 1991: Sherwood Anderson, Apsakymai / Ernest Hemingway, Kam skambina varpai
56 1994, 2-as leid. 1995: Franz Kafka, Procesas; Pilis; Novelės
57 1994: David Herbert Lawrence, Mylinčios moterys
58 ir 59 1995: Miguel de Cervantes Saavedra, Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis, 2 t.
60 1995: Honoré de Balzac, Apysakos; Romanas
61 1996: Johann Wolfgang von Goethe, Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji
62 1996: Charles Dickens, Didieji lūkesčiai
63 1996: André Gide, Pinigų padirbinėtojai
64 1996: Anatole France, Silvestro Bonaro nusikaltimas; Dievai trokšta
65 1996: Michail Bulgakov, Meistras ir Margarita
66 1997: Fiodor Dostojevskij, Demonai
67 1997: Homeras, Odisėja
68 1997: Jean-Jacques Rousseau, Julija, arba Naujoji Eloiza
69 1997: Francis Scott Fitzgerald, Švelni naktis
70 1998: Jānis Rainis, Poezija; Dramos
71 1998: Johan Borgen, Mažasis Lordas; Tamsieji šaltiniai
72 1998: Vicente Blasco Ibáñez, Kraujas ir smėlis; Prakeikta žemė; Baronienės paslaptis
73 1998: Theodor Fontane, Efė Bryst; Ponia Jėnė Treibel
74 1998: John Dos Passos, Keturiasdešimt antroji paralelė
75 1998: Bolesław Prus, Faraonas
76 1998: Jaroslav Hašek, Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare
77 ir 78 1999: Lev Tolstoj, Karas ir taika, 2 t.
79 1999: François Mauriac, Terezė Deskeiru; Frontenakų paslaptis; Link nežinomos jūros
80 1999: Jens Peter Jacobsen, Ponia Mari Grubė; Nilsas Liūnė
81 1999: Pikareskiniai romanai ir apysakos
82 1999: Aleksandr Puškin, Poezija; Proza
83 2000: Prancūzų romantikų proza
84 2000: Rabindranath Tagore, Poezija; Proza
85 2000: Edward Morgan Forster, Kur nedrįsta žengti angelai; Kelias į Indiją
86 2002: Nikos Kazantzakis, Kapitonas Michalis: Laisvė arba mirtis
87 2002: Jean-Paul Sartre, Šleikštulys
88 2003: André Malraux, Žmogaus būtis / Albert Camus, Maras
89 2004: Marcel Proust, Svano pusėje
90 2004: Vokiečių romantikų proza
91 2005: August Strindberg, Romanai; Dramos
92 2006: Julien Green, Adriena Meziura
93–95 2006–2007: Romain Rolland, Užburtoji siela, 3 t.
96 2007: Homeras, Iliada
97 2008: Joris-Karl Huysmans, Atvirkščiai
98 2009: Paul Bourget, Mokinys
99 2009: Anton Hansen Tammsaare, Tiesa ir teisingumas

Išeitų, kad ką tik pasirodęs Tiesa ir teisingumas – dar ne 100-oji PLB knyga (bet gal ką pražiūrėjau). O atmintis ėmė kirbėt, keldama visokius klausimus: ar „Vagoj“ nauja redakcija – Pasaulinės literatūros bibliotekos, vadovaujama Dalios Lenkauskienės, – buvo įkurta 1985-ais, kai atėjau dirbt leidyklon? kaip atrodė užsakymo lapelis, kurio teko laukt tikrai ilgoj eilėj (Ričardas Šileika savo kolekcijoj turėtų būt išsaugojęs)? Pagaliau: kas planuota ir kas iš to išėjo (abiem prasmėm)?
Susiradau Naujų knygų žurnaliuką (1985, nr. 7), kur „skaitytojams pageidaujant“ išdėstytas visas sumanymas: per dešimtmetį (1986–1996) planuojama išleist 120 tomų: po dvylika kasmet. Biblioteka suskirstyta į tris serijas: (1) Literatūra iki XIX a. – 33 t., (2) XIX a. literatūra – 40 t., (3) XX a. literatūra – 47 t.
Dėl įdomumo paskaičiavau, kiek PLB knygų išleista kasmet: 1986 – devynios, 1987 – vienuolika, 1988 – dvylika (vieninteliai metai, kai įvykdytas planas), 1989 – devynios, 1990 – septynios, 1991 – šešios, 1992 – viena (Šv. Rašto Naujasis Testamentas; ar ne vienintelė PLB knyga, kurios pavadinimas įspaustas ne „auksu“?), 1993 – nė vienos, 1994 – dvi, 1995 – trys, 1996 – penkios, 1997 – keturios, 1998 – septynios, 1999 – šešios, 2000 – trys, 2001 – nė vienos, 2002 – dvi, 2003 – viena, 2004 – dvi, 2005 – viena, 2006 – dvi, 2007 – trys, 2008 – viena, 2009 – dvi. (Dar kartą perskaičiavau: per 24-erius metus 99 knygos.)
Kas pirmiausia sutriko – leidybos tempas. Gorbačiovui ėmus daryt Sovietų Sąjungos perestrojką, pradėjo trūkt visko; ir popieriaus, ypač geresnio, ne laikraštinio. Pradžioj juk tiražai buvo milžiniški, ar ne 90 000 egz. (tokį radau nurodytą prie 1987-ais išėjusių Šolom Aleichemo Apysakų; plg.: 2004-ais perleistas Prousto Svano pusėje – 2000 egz., o 2008-ais išėjęs Huysmanso Atvirkščiai – jau tik 1650 egz.), reikėdavo ne vagono, o viso ešelono. Paskui dar prisidėjo kitos bėdos: pati „Vaga“ ėmė braškėt, keitės struktūra ir kt. Be to, reikėjo leist tai, ko nebuvo galima anksčiau (kad ir egzodo autorius).
Pirmosios PLB teminio plano korekcijos atsirado, aišku, prasidėjus Atgimimui (esminis pokyčių ženklas – 1990 išėjęs Šv. Rašto 1-as tomas). Tolyn – labyn. Labyn bent jau dėl dviejų priežasčių: kai kurie tomai pasikeitus laikams tapo nebeaktualūs (nors palygint lengvai parengiami, bet vargu ar bedominantys skaitytojus), kita – „Vaga“ prarado grožinės literatūros leidybos monopolį, atsirado konkurencija: kas pirmesnis, tas gudresnis (autorių ir vertėjų teisės kurį laiką daliai leidėjų juk irgi buvo, taip sakant, smulkmena).
Nežinau, kas dabar būtų pajėgus tiksliai atkurt PLB leidybos istoriją. Reiktų klaust redaktorių, vyr. redaktorių, direktorių ir kt. žmonių, nuo 1985-ų susijusių su šiuo projektu. Milžiniškas darbas.

Žemiau – mano „analizės“ rezultatas (ir kokiais niekais žmogus tik neužsiimi!). Išeities taškas – tas 120 knygų sąrašas, kuris buvo pateiktas Naujose knygose 1985 metais. Jei išėjo, kas planuota, – tiesiog užrašoma knyga, jei kitaip – nurodoma, kas planuota, o po to – kas išleista (jei išleista). Suskirsčiau į tas tris serijas.

Literatūra iki XIX amžiaus
√ kn. 1: Homeras, Iliada (2007)
√ kn. 2: Homeras, Odisėja (1997)
√ kn. 3: Antikinės tragedijos (1988)
√ kn. 4: Antikinės komedijos (1989)
√ kn. 5: planuota: Antikinė lyrika
√ kn. 6: Ovidijus, Metamorfozės (1990)
√ kn. 7: Vergilijus, Eneida (1989)
√ kn. 8: Antikiniai romanai ir pasakėčios (1987)
√ kn. 9–11: planuota: Tūkstantis ir viena naktis (9), Klasikinė Rytų proza (10) ir Senoji tadžikų-persų, uzbekų, azarbaidžanų, armėnų, turkmėnų poezija (11); išleista: Šventasis Raštas, 4 t. (kn. 09, 10, 11 ir 11a, 1990–1992)
√ kn. 12: Kalevala (1986)
√ kn. 13: planuota: Sakmė apie Igorio žygį / Šota Rustaveli, Karžygys tigro kailiu; išleista: Senovės Rytų poezija (1991)
√ kn. 14: Rolando giesmė; Nibelungų giesmė (1988)
√ kn. 15: planuota: Viduramžių riterių romanai; Šelmių romanai; išleista: tik Pikareskiniai romanai ir apysakos (kn. 15a, 1999)
√ kn. 16: planuota: Dante, Dieviškoji komedija
√ kn. 17: planuota: Viduramžių ir Renesanso poezija
√ kn. 18: Giovanni Boccaccio, Dekameronas (1987)
√ kn. 19: François Rabelais, Gargantiua ir Pantagriuelis (1986)
√ kn. 20: William Shakespeare, Dramos; Sonetai (1986)
√ kn. 21 ir 22: planuota: Miguel de Cervantes Saavedra, Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis, 2 t.; ir išleista (1995), bet kažkodėl pažymint kaip kn. 24 ir 25 (žr.)
√ kn. 23: planuota: John Milton, Prarastas[is] rojus
√ kn. 24: planuota: XVII a. prancūzų ir ispanų drama: Pierre Corneille, Jean Racine, Molière, Pedro Calderón, Lope de Vega
√ kn. 25: planuota: Jonathan Swift, Guliverio kelionės / Daniel Defoe, Robinzonas Kruzas
√ kn. 26: planuota: XVIII a. Vakarų Europos drama: Pierre de Beaumarchais, Carlo Goldoni, Carlo Gozzi, Gotthold Ephraim Lessing
√ kn. 27: planuota: Voltaire, Filosofinės apysakos / Denis Diderot, Ramo sūnėnas; Žakas fatalistas
√ kn. 28: Jean-Jacques Rousseau, Julija, arba Naujoji Eloiza (1997)
√ kn. 29: Henry Fielding, Džozefo Endriuso ir jo draugo pono Abrahamo Adamso nuotykių istorija, parašyta sekant Servantesu, „Don Kichoto“ autoriumi (1988)
√ kn. 30: planuota: Laurence Sterne, Tristano Sendžio gyvenimas ir mintys
√ kn. 31: planuota: Johann Wolfgang von Goethe, Faustas; Lyrika; Baladės; Jaunojo Verterio kančios; išleista: kitas to paties autoriaus kūrinys – Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji (1996, bet kaip kn. 34 [planuota atiduot prancūzų ir vokiečių romantikų apysakoms; žr.], taigi, jau perlipant ketintą skirt šiai serijai knygų skaičių – 33; beje, jei gerai pastebėjau, tai daugiausia marmalienės numeruojant knygas pridaryta 10-o dešimtmečio vidury, vykstant didžiausioms „Vagos“ permainoms)
√ kn. 32: Friedrich Schiller, Eilėraščiai; Dramos (1989)
√ kn. 33: planuota: Robert Burns, William Blake, George Gordon Byron, Percy Bysshe Shelley, John Keats, Poezija

XIX amžiaus literatūra
√ kn. 34: planuota: Prancūzų ir vokiečių romantikų apysakos; išleista atskirai: Prancūzų romantikų proza (2000) ir Vokiečių romantikų proza (2004); abi pažymėtos kaip kn. 31 (be: a ir b), šitaip, matyt, mėginant „ištaisyti“ Goethės Vilhelmo Meisterio klajonių metų knygoj padarytą numeracijos klaidą – kn. 34)
√ kn. 35: planuota: Victor Hugo, Paryžiaus katedra; Poezija
√ kn. 36: planuota: Heinrich Heine, Poemos, lyrika / Novalis ir Friedrich Hölderlin, Poezija
√ kn. 37: Walter Scott, Kventinas Dervardas (1987)
√ kn. 38: planuota: XIX a. Vakarų poezija: Giacomo Leopardi, Stéphane Mallarmé, Pierre Béranger, Charles Baudelaire, Paul Verlaine, Arthur Rimbaud, Émile Verhaeren
√ kn. 39: planuota: Mark Twain, Tomo Sojerio nuotykiai; Heklberio Fino nuotykiai; išleista: Jens Peter Jacobsen, Ponia Mari Grubė; Nilsas Liūnė (1999)
√ kn. 40: Herman Melville, Mobi Dikas, arba Banginis (1987)
√ kn. 41: planuota: Edgar Allan Poe, Poezija / H.W. Longfellow, Hiavatos giesmė / Walt Whitman, Žolės lapai
√ kn. 42: Adam Mickiewicz, Eilėraščiai; Poemos (1987)
√ kn. 43: Charles de Coster, Legenda apie Ulenšpygelį ir Lamę Gudzaką ir apie jų nuotykius, drąsius, linksmus, šlovingus, Flandrijos šaly bei kitur (1989)
√ kn. 44: Stendhal, Raudona ir juoda (1988)
√ kn. 45: Honoré de Balzac, Apysakos; Romanas (1995)
√ kn. 46: planuota: Gustave Flaubert, Ponia Bovari / Prosper Mérimée, Novelės
√ kn. 47: planuota: Charles Dickens, Deividas Koperfildas; išleista: Alessandro Manzoni, Sužadėtiniai (1990); Dickenso kitas kūrinys – Didieji lūkesčiai išėjo 1996 kaip kn. 51 (numatyta skirt Puškinui, žr.)
√ kn. 48 ir 49: William Makepeace Thackeray, Tuštybės mugė, 2 t. (1990)
√ kn. 50: Thomas Hardy, Džudas Nepastebimasis: „Raidė žudo“ (1988)
√ kn. 51: planuota: Aleksandr Puškin, Eugenijus Oneginas; Lyrika; Apysakos; išleista: Charles Dickens, Didieji lūkesčiai (1996); 1999 išėjęs Puškino tomas pažymėtas kaip kn. 54, matyt, pastebėjus, kad 51 nr. prieš penketą metų „atiduotas“ Dickensui (54-as buvo numatytas Gribojedovo ir Aleksandro Ostrovskio pjesėms; žr.)
√ kn. 52: Michail Lermontov, Poezija; Drama; Proza (1987)
√ kn. 53: planuota: Nikolaj Gogol, Mirusios sielos; Apysakos; Revizorius
√ kn. 54: planuota: Aleksandr Gribojedov, Aleksandr Ostrovskij, Pjesės; išleista: Aleksandr Puškin, Poezija; Proza (1999)
√ kn. 55: Nikolaj Nekrasov, Eilėraščiai; Poemos / Michail Saltykov-Ščedrin, Vieno miesto istorija (1989)
√ kn. 56: planuota: Émile Zola, Žerminalis / Alphonse Daudet, Taraskono Tartarenas; išleistos net dvi knygos: kaip 56 – Joris-Karl Huysmans, Atvirkščiai (2008); kaip 56a – Paul Bourget, Mokinys (2009)
√ kn. 57: planuota: Ivan Turgenev, Bajorų gūžta; Tėvai ir vaikai
√ kn. 58 ir 59: planuota: Lev Tolstoj, Karas ir taika, 2 t.; ir išleista, bet pažymint kaip kn. 58 ir 58a (1999); be to, kaip kn. 59 – Bolesław Prus, Faraonas (1998)
√ kn. 60 ir 61: Fiodor Dostojevskij, Broliai Karamazovai, 2 t. (1986)
√ kn. 62 ir 63: planuota: Anton Čechov, Apsakymai, pjesės, 2 t.; išleista: kaip kn. 62 – Fiodor Dostojevskij, Demonai (1997)
√ kn. 64: planuota: XIX a. TSRS ir kitų socialistinių šalių tautų poezija; išleista: Henryk Sienkiewicz, Quo vadis (1991)
√ kn. 65: planuota: Donelaitis, Baranauskas, Maironis, Janonis; išleista: Theodor Fontane, Efė Bryst; Ponia Jėnė Treibel (1998)
√ kn. 66: Taras Ševčenko, Ivan Franko, Lesia Ukrainka, Eilėraščiai; Poemos; Drama (1988)
√ kn. 67: Guy de Maupassant, Mielas draugas; Pjeras ir Žanas; Novelės (1988)
√ kn. 68: planuota: Henrik Ibsen, Dramos
√ kn. 69: planuota: Gerhart Hauptmann, Maurice Maeterlinck, August Strindberg, Dramos; išleista: tik Strindbergas, bet ne tik dramos – Romanai; Dramos (2005)
√ kn. 70: Šolom Aleichem, Apysakos (1987)
√ kn. 71: Henry James, Moters portretas (1991)
√ kn. 72: Joseph Conrad, Radyard Kipling, Apysakos; Apsakymai (1990)
√ kn. 73: Bjørnstjerne Bjørnson, Apysakos / Knut Hamsun, Badas; Panas (1987)

XX amžiaus literatūra
√ kn. 74: planuota: Anatole France, Pingvinų sala; Dievai trokšta; išleista: Vicente Blasco Ibáñez, Kraujas ir smėlis; Prakeikta žemė; Baronienės paslaptis (1998); France’o du romanai išėjo 1996 kaip kn. 77 – vietoj Rolland’o Žano Kristofo pirmo tomo)
√ kn. 75: O. Henry, Apsakymai / Jack London, Martinas Idenas; Apsakymai (1986)
√ kn. 76: Oscar Wilde, Doriano Grėjaus portretas; James Joyce, Menininko jaunų dienų portretas (1989)
√ kn. 77 ir 78: planuota: Romain Rolland, Žanas Kristofas, 2 t.; išleista: kaip kn. 77 – Anatole France, Silvestro Bonaro nusikaltimas; Dievai trokšta (1996); kaip kn. 078a, 78b ir 78c: Romain Rolland, Užburtoji siela, 3 t. (2006–2007)
√ kn. 79 ir 80: planuota: Władysław Reymont, Kaimiečiai, 2 t.
√ kn. 81: Lietuvių rašytojų apsakymai ir apysakos: Žemaitė, Biliūnas, Vaižgantas, Krėvė (1988)
√ kn. 82: Maksim Gorkij, Motina; Artamonovai (1988)
√ kn. 83: Maksim Gorkij, Apsakymai; Dramos (1988)
√ kn. 84: planuota: Nikolaj Ostrovskij, Kaip grūdinosi plienas / Aleksandr Fadejev, Sutriuškinimas; išleista (spėtina atsižvelgiant į tai, kad atsirado dvi 86 kn., žr.): Michail Bulgakov, Meistras ir Margarita (1996, nors pažymėta kaip 1986 išėjęs Majakovskis – irgi kn. 86)
√ kn. 85: planuota: Aleksandr Blok, Valerij Briusov, Sergej Jesenin, Anna Achmatova, Marina Cvetajeva, Boris Pasternak, Poezija
√ kn. 86: Vladimir Majakovskij, Eilėraščiai; Poemos; Pjesės (1986)
√ kn. 87 ir 88: planuota: Aleksej Tolstoj, Kančių keliai, 2 t.; išleista: kaip kn. 87 – Franz Kafka, Procesas; Pilis; Novelės (1994); kaip kn. 88 – Anton Hansen Tammsaare, Tiesa ir teisingumas (2009, nors turėjo savo vietą, bet ji jau buvo užimta etc.; žr.)
√ kn. 89: Ivan Bunin, Aleksandr Kuprin, Apsakymai; Apysakos (1989)
√ kn. 90: planuota: Bernard Shaw, Pjesės / Herbert Wells, Laiko mašina
√ kn. 91: XX a. Rytų proza: Lu Sinis, Lao Šė, Riunoskė, Akutagava, Jasunaris Kavabata (1986)
√ kn. 92: planuota: Theodore Dreiser, Genijus
√ kn. 93: Rabindranath Tagore, Poezija; Proza (2000)
√ kn. 94: planuota: Aleksis Kivi, Septyni broliai / Frans Eemil Sillanpää, Užgesusi jaunystė
√ kn. 95: Selma Lagerlöf, Saga apie Gestą Berlingą / Pär Lagerkvist, Nykštukas; Sibilė (1989)
√ kn. 96: planuota: Sigrid Unset, Ulafas; išleista: Johan Borgen, Mažasis Lordas; Tamsieji šaltiniai (1998; šiaip pastaba: Unset romaną Ulavas, Auduno sūnus, iš Hestvikeno, iš norvegų kalbos verstą Danutės Krištopaitės, tais pat 1998 išleido „Alma littera“)
√ kn. 97: Jaroslav Hašek, Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare (1998)
√ kn. 98: Stefan Zweig, Novelės (1990)
√ kn. 99: Marcel Proust, Svano pusėje (2004, bet kažkodėl pažymėta kaip kn. 114 [nors 99 dar nebuvo panaudotas], „atimant“ poziciją iš planuoto ir 2009 išeisiančio Tammsaarės romano Tiesa ir teisingumas; daugiau žr. prie kn. 114)
√ kn. 100: planuota: XX a. užsienio poezija: Paul Éluard etc.; išleista: Julien Green, Adriena Meziura (2006)
√ kn. 101: planuota: Federico Garsía Lorca, Eilėraščiai, pjesės / Miguel de Unamuno, Migla
√ kn. 102: XX a. Vakarų dramos: Cocteau, Brecht, Pirandello ir kt. (1986)
√ kn. 103: planuota: John Steinbeck, Rūstybės kekės
√ kn. 104: planuota: José Eustasio Rivera, Akivaras / Miguel Ángel Asturias, Senjoras Prezidentas
√ kn. 105: planuota: Hermann Hesse, Žaidimas stiklo karoliukais
√ kn. 106: Thomas Mann, Daktaras Faustas: Vokiečių kompozitoriaus Adriano Lėverkiūno gyvenimas, papasakotas jo draugo (1988)
√ kn. 107: Zsigmond Móricz, Novelės / Karel Čapek, Karas su salamandromis (1987)
√ kn. 108: Sherwood Anderson, Apsakymai / Ernest Hemingway, Kam skambina varpai (1991)
√ kn. 109: William Faulkner, Absalomai, Absalomai! (1989)
√ kn. 110: planuota: Antoine de Saint-Exupéry, Žemė žmonių planeta / Albert Camus, Maras; išleista: David Herbert Lawrence, Mylinčios moterys (1994); Camus romanas išėjo kaip sudėtinė kn. 117 dalis (žr.)
√ kn. 111: Ivo Andrić, Drinos tiltas; Miroslav Krleža, Ant proto ribos (1988)
√ kn. 112: planuota: Vincas Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly; išleista: Francis Scott Fitzgerald, Švelni naktis (1997) ; be to, kaip kn. 112a – John Dos Passos, Keturiasdešimt antroji paralelė (1998)
√ kn. 113: planuota: Jānis Rainis, Lyrika, pjesės / Andrejs Upītis, Novelės; išleista: tik Rainis – Poezija; Dramos (1998)
√ kn. 114: planuota: Anton Hansen Tammsaare, Tiesa ir teisingumas; ir išleista (2009), bet kaip kn. 88 (vietoj Aleksejaus Tolstojaus Kančių kelių 2 tomo), nes kaip kn. 114 išėjo Prousto Svano pusėje (2004), planuota kaip kn. 99 (taip, labai juokingas „išrišimas“)
√ kn. 115: planuota: XX a. TSRS tautų poezija: Aleksandrs Čaks etc.; išleista: Nikos Kazantzakis, Kapitonas Michalis: Laisvė arba mirtis (2002)
√ kn. 116: planuota: Antanas Vienuolis, Petras Cvirka, Apsakymai; išleista: André Gide, Pinigų padirbinėtojai (1996)
√ kn. 117: planuota: Salomėja Nėris, Poemos, lyrika; išleista: André Malraux, Žmogaus būtis / Albert Camus, Maras (2003; Camus Maras buvo planuota kaip kn. 110 dalis, žr.); be to, kaip kn. 117b išėjo – Jean-Paul Sartre, Šleikštulys (2002)
√ kn. 118: planuota: Aleksandr Tvardovskij, Vasilijus Tiorkinas; Lyrika; išleista: François Mauriac, Terezė Deskeiru; Frontenakų paslaptis; Link nežinomos jūros (1999)
√ kn. 119 ir 120: Michail Šolochov, Tykusis Donas, 2 t. (1987); be to, kaip kn. 119 išleista: Edward Morgan Forster, Kur nedrįsta žengti angelai; Kelias į Indiją (2000); gal turėjo būt kn. 116 (vietoj Vienuolio ir Cvirkos apsakymų)?

Tokią teįstengiau atlikt kiekybinę mūsų leidybinės amžiaus statybos analizę, visa kita – Jūsų galvoms palieku. Beje, apie PLB ateitį paklausiau žmogaus, dabar „Vagoj“ atsakingo už šį projektą. Jei atsakys – įdėsiu kaip post scriptumą.
Žadėtasis post scriptum.

(35) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, iii

E. (2009-10-23):
– (Kodėl tylu?)
—vg— (2009-11-18):
– Liautis rašius lengva, vėl pradėt – jackau kaip sunku, tuolab kad pasiteisinimai patys siūlosi: tai neatidėliotini darbai, tai tekstas dar ne geriausios kondicijos etc. Nors noris. Mėginu grįžt.
Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)