Ir galvoj vis sukiojas mintis, kurios nesiryžtu įvardint kaip kvailos: o jei tą fotelį pakėlus nuo žemės, pastačius kad ir ant keturių plytų, ką nors minkštesnio padėjus jo sėdimojoj daly ir palikus, kur stovi? – gal atsirastų norinčių atsisėst ir paprasčiausiai kelias minutes pailsėt? o gal atsirastų norinčių pasižiūrėt į mašinų sriautą Laisvės prospektu (kodėl ne)?
Bet su tokiais atsitiktinai išdygusiais artefaktais miesto tvarkytojai (etatiniai ir savanoriai) elgias griežtai: šiukšlė, didelė šiukšlė.
Spėju, po akcijos „Darom 2013“ to fotelio nebeliks, ir bus filologui (platesniąja prasme) —vg— to gaila (sic!), kad ir kaip keistai tai skambėtų.
P.S. (2013-04-29) Šiandien grįždamas iš darbo žiūriu: fotelio nebėr. Ir „Darom 2013“ nesulaukė. Geros jam kelionės amžino poilsio vietos link!
Labai hamletiška taip svarstyti, bet imkit ir
AtsakytiPanaikintipadarykit. Tada pamatysim, kas bus. :) :) :)
Net jei po po akcijos „Darom 2013“ to fotelio ir nebeliks (ne visos vertybės juk amžinos)
Bėda ta, kad 4 plytų neturiu. :)
PanaikintiTasai foteliukas - bent jau šioje rodomoje nuotraukoje - įsigijo, prisitaisė, prisitaikė -vg- šešėlį. Tataigi. Peršasi galima dramaturgijėlė. Laisvės prospekto Laisvas (Nepriklausomas) Fotelis užmezga iš pradžių, regis, nekaltą, paviršutinišką pokalbėlį su stabtelėjusiu -vg- skvernuotu šešėliu. Vėliau pamažėliukais užsimezga apyrimčiai dialogai, vėliau ir dar vėliau įsižiebia, įsiplieskia, pasiliepsnoja ginčas, polemika. Žvelkime, jau prie Fotelio ir Šešėlio stoviniuoja ateiviai, praeiviai ir nueiviai, kraipo galvas. Net įsitraukia į šį reikalą.
PanaikintiGeležėlė
Na, Ričardai, ir pasvarstei... Va tokia nuojauta ima ir apninka: imsiu ir parsitempsiu namon tą fotelį – ir kojeles anam pritaisysiu, ir minkštą daiktą sėdimojon vieton paklosiu, ir net Tave į svečius pasikviesiu, kad Jame pasėdėtum [be kita ko]. :)
PanaikintiApetitas užauga bevalgant... Kuo pavirto graži visuomeninė idėja?.. Čia jau egoistiška. Nei aš, nei Anonimiškas (kaip suprantu, Ričardas) to nesiūlėme. Namo parsitempti užsimanėte... :)
PanaikintiO plytos - ne problema. Būdamas mėgėjas pasivaikščioti, tikrai rastumėte [prisiminkite įvairius užfiksuotus radinius :)]. Jei ką - iš Ukmergės atvežčiau (tikrai!), žinoma, kasdien po vieną...
O šiaip - kodėl plytos? Man jos, atvirai sakant, primena tuos gūdžius laikus, kai galėjai išgirsti: "Pirk plytą" (ačiū Dievui, neteko). Jūsų vaizduotė galėtų sugalvoti ir ką nors originalesnio... ką nors prabangesnio, pvz., iš medžio (kojelės, gulekšniai ir t. t.) :) :)
Taigi Anonimiško prognozė pamažu pildosi: paviršutiniškas pokalbėlis virsta "įsitraukimu į šį reikalą"...
Medinės kojos gal ir prabangiau būtų, bet: bemat sulįstų į žemę, taigi atpuola; o plytų paieškosiu (pirkt niekam nesiūlysiu).
Panaikinti