Prisipažįstu: netikėjau, kad bus parašytos net dvi tikrai vertos dėmesio recenzijos apie LLTI sudarytan 12-tukan papuolusį tikrai vertą dėmesio Vido Morkūno apsakymų rinkinį Reportažas iš kiaušinio. Pirmoji – kritiko ir prozininko Dainiaus Vanago Gintaro lašuos (visus jo kritinius tekstus perskaitau; manau, turintis daug potencijos kritikas), antroji – poeto ir kritiko Emilio Milkevičiaus Šiaurės Atėnuos (irgi viskas tvarkoj, tik recenzijos pabaigoj pareikšta mintis, esą „teksto solipsizmas tampa mainstreamu“, labai abejotina, nebent skirtingai suvokiame, kas yra mainstreamas). Ir dar kas nustebino: apie Morkūno (*1962) kūrybą palankiai atsiliepia daug jaunesni už jį kritikai (*1989 ir 1984).
Būna toks trumpas laikas, kai ir apie rabarbarus liežuvis verčias pasakyti: gražu.
(γ) sapnas
Šiąnakt sapnavau tekstą. Tiksliau, laišką, 1967-ų sausį rašytą iš Paryžiaus Vilniun. Adresantas klausia, ar Lietuvoj esą zoosemiotikos specialistų à la Thomas A. Sebeok, nes (pagal prancūzų TV žurnalistų reportažą iš Maskvos) lietuviai – geriausi pasaulyje paršiukų dresuotojai.
Nežinau, kas buvo atsakyta į šį ironišką klausimą apie zoosemiotiką, regis, tokių specialistų Lietuvoj nebuvo ir nėra, o va kas rodyta tame reportaže iš Maskvos – tikriausiai galima išsiaiškint. Užduotis pietų pertraukai aiški. :)
— — na va, regis, išsiaiškinau. Pradininkė – Vladislava Stankutė-Variakojienė, pirmas pasirodymas įvyko 1960-ais:
„Pasirinkti 12 paršelių ir juos dresuoti mane išmokė Rygos cirko artistas Petersonas. Tai buvo balti, juodi, degli paršeliai, kurie greit išmoko tai, ką darydavo dresuoti šuniukai: išvyniodavo snukiu kilimėlį, supdavosi sūpuoklėse, šokdavo, stovėdami ant užpakalinių kojų, šokinėdavo per lankus. Net ir degančius“, – pasakojo Vladislava Variakojienė.Nuo 1981-ų dresuot kiaules, juokais vadintas Baltijos tigrais, ėmėsi sūnus Petras Variakojis su žmona Olga, numeris rodytas iki 1996-ų.
Paršeliai augo tvarkingi – kiekvienas turėdavo savo gardelį, o jame – kampelį, kuriame tuštindavosi. Kriuksintys artistai buvo maudomi kartą per savaitę, niekada nepasirodydavo arenoje nelakuotais nagais. Paršeliai kasdieną eidavo pasivaikščioti, kai buvo valomi jų gardeliai. Po repeticijos ir pietų šie artistai, lyg kaprizingos damos, miegodavo, kad vakare žvalūs pasirodytų cirko arenoje. (cit. iš čia)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą