(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-04-02

(434) Visiškai tarp kitko: hipotezė prieš hipotezę

Iš konferencijos Partizanai: valstybė, karas, atmintis, vykusios 2013-03-21 VU Istorijos fakultete, aprašo:
[...] Jonas Vaičenonis (VDU) ypatingą dėmesį skyrė partizanų kilmės racionalizacijai: kariškoji prieškario šaulių, iki 1935 m. pilnai integruotų į krašto gynybos sistemą, patirtis parengusi dirvą daugelio jų būsimai partizanystei – kiekybinius ir kokybinius šaulių ir partizanų sąsajų aspektus karo istorijos profesorius žadėjo išsiskleisiant pasibaigus kompleksiniam, tik pradėtam tyrimui. (NŽ-A, 2013, nr. 2, p. 145–146)
Kadangi tyrimai neatlikti, vadinas – tai dar tik hipotezė. O hipotezės svarstytinos.
(1) Apie kokybinį aspektą: mano supratimu, jokia sukarinta organizacija neugdo savaiminio priešinimosi jausmo; paklusimo vyresnybei – taip; turint galvoj prieškarį – greičiau jau tokią dvasią ugdėsi ateitininkai.
(2) Nežinau kuriuos partizanus turėjo galvoj pranešėjas, bet, tarkim, galvodamas apie ginkluotą pokario rezistenciją taip staigiai negalėčiau pasakyt, kas iš žinomesniųjų – buvęs šaulys, o va iš buv. ateitininkų iškart du galiu: Juozas Lukša-Daumantas ir Bronius Krivickas.
Aišku, čia tik šiaip pasvarstymai, tikrai ne teiginiai, kuriais mėginčiau paneigt iškeltąją hipotezę.

[P.S. Vakar buvęs tuščias skelbinys (įrašu juk nevadinsi, kai nieko neparašyta) – nepavykęs (todėl ir panaikintas) balandžio 1-osios pokštas: kiek pritylėta, net apie ką tylėta – nutylėta.]

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)