(435) Dėl juoko, xxxiv: iš slapyvardžių istorijos šis tas

(α) Vakar teko pasitikslint/išsiaiškint kai kuriuos slapyvardžius: Vargovaikis – Kazimieras Ralys, Žiemkentis – Silvestras Baltramaitis, Skausmas – Antanas Staugaitis. Slapyvardžių pobūdis gan aiškus – mazochistinis, galima būtų tart. Dar prisiminiau neidentifikuotąjį Metafiziką. Pagalvojau: o gal visai nebloga tema būtų bent jau bakalauro darbui: „Slapyvardžiai kaip rašančiojo savivokos atspindys“?
Kas čia juokingo? – Nieko. Taip.

(β) Kaip išradingiausias ir bene daugiausia slapyvardžių prisikūręs vis minimas Balys Sruoga. Gal ir teisybė. Bet prisimintini ir kiti, kad ir bronzos vertieji. Tarkim, toks Kostas Stiklius: pseudonimai + kriptonimai = apie 280.
Yra visiškai suprantamų:

Invalidų užtarėjas, Įsižeidęs, Nespekuliantas, Nukentėjęs, Nusiminęs, Paragintas, Parvažiavęs, Pasipiktinęs, Pradedąs, Pravažiavęs, Važiavęs, Stebėjęs, Žinąs;

arba patriotinių:

 Karštas Lietuvis, Ugninis Lietuvis;

yra įdomių vaidmenų požiūriu:

Cypdavatkė – Davatka – Pusdavatkė – Davatkos brolis, Šešupės bangininkė; Aukonė, Marė,  Ne federantė, Opozietė, Ručiukė, Rugpyvė, Švykštaitė; Kipšo adjutantas;

arba autoironiškų (bent jau dabartiniu požiūriu):

Aprioras, Dantis, Egzamenas, Kyšys, Sekretas, Skaitytojų skaitytojas;

arba tokių, kuriuos galima būtų vadinti naujadarais:

Kasgirdėtininkas, Pažįstamulis, Puskudirkėlis [menkinamoji sąsaja su Vincu Kudirka], Puspolitikis [l. vykęs naujadaras!; plg.: pusprotis], Tarputis, Tiesmokas, Žinūnas;

arba tokių, kurie išties juokingi:

Makulatūra, Muilinyčia, Pamazginietis, Sėklys [etc.].

Slapyvardžiu pasirašom tekstus dėl įvairiausių priežasčių; nesu skaitęs studijos, dėl ko lietuviai pasirašinėjo vienaip ar kitaip.