(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-04-04

(435) Dėl juoko, xxxiv: iš slapyvardžių istorijos šis tas

(α) Vakar teko pasitikslint/išsiaiškint kai kuriuos slapyvardžius: Vargovaikis – Kazimieras Ralys, Žiemkentis – Silvestras Baltramaitis, Skausmas – Antanas Staugaitis. Slapyvardžių pobūdis gan aiškus – mazochistinis, galima būtų tart. Dar prisiminiau neidentifikuotąjį Metafiziką. Pagalvojau: o gal visai nebloga tema būtų bent jau bakalauro darbui: „Slapyvardžiai kaip rašančiojo savivokos atspindys“?
Kas čia juokingo? – Nieko. Taip.

(β) Kaip išradingiausias ir bene daugiausia slapyvardžių prisikūręs vis minimas Balys Sruoga. Gal ir teisybė. Bet prisimintini ir kiti, kad ir bronzos vertieji. Tarkim, toks Kostas Stiklius: pseudonimai + kriptonimai = apie 280.
Yra visiškai suprantamų:
Invalidų užtarėjas, Įsižeidęs, Nespekuliantas, Nukentėjęs, Nusiminęs, Paragintas, Parvažiavęs, Pasipiktinęs, Pradedąs, Pravažiavęs, Važiavęs, Stebėjęs, Žinąs;
arba patriotinių:
 Karštas Lietuvis, Ugninis Lietuvis;
yra įdomių vaidmenų požiūriu:
Cypdavatkė – Davatka – Pusdavatkė – Davatkos brolis, Šešupės bangininkė; Aukonė, Marė,  Ne federantė, Opozietė, Ručiukė, Rugpyvė, Švykštaitė; Kipšo adjutantas;
arba autoironiškų (bent jau dabartiniu požiūriu):
Aprioras, Dantis, Egzamenas, Kyšys, Sekretas, Skaitytojų skaitytojas;
arba tokių, kuriuos galima būtų vadinti naujadarais:
Kasgirdėtininkas, Pažįstamulis, Puskudirkėlis [menkinamoji sąsaja su Vincu Kudirka], Puspolitikis [l. vykęs naujadaras!; plg.: pusprotis], Tarputis, Tiesmokas, Žinūnas;
arba tokių, kurie išties juokingi:
Makulatūra, Muilinyčia, Pamazginietis, Sėklys [etc.].
Slapyvardžiu pasirašom tekstus dėl įvairiausių priežasčių; nesu skaitęs studijos, dėl ko lietuviai pasirašinėjo vienaip ar kitaip.

6 komentarai:

  1. Dėl bakalaurinio nežinau, teko nugirsti, kad filologų-krapštukų ateinančioje kartoje nesimato. Tai laukčiau Jūsų straipsnio apie slapyvardžius, kriptonimus. Įkvėpimo ir laiko straipsniui parašyti linkiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už palinkėjimą, bet – ne, nebus tokio —vg— parašyto straipsnio; man tik užparaštinius įrašus tepavyksta išstenėt. :)

      Panaikinti
  2. Pabirų faktelių „dėl ko lietuviai pasirašinėjo vienaip ar kitaip“ esama bibliografo Jono Mačiulio (dar vienas JM šalia Maironio ir rašytojo prozininko) „Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamajame žodyne" (2011)
    Pavyzdžiui, L. Giros slapyvardis Radzikauskas – nuo bajoraitės iš Zarasų Radzikowskos, kuri juo žavėjosi, pavardės ir
    Gira norėjęs ją įamžinti. Korsako Radžvilas – ūkininko iš jo krašto pavardė ir pan.

    Nežinau, ar žinot tą žodyną. Ten yra viskas, kas apskritai ligi šiol bibliografams žinoma, kas kuo pasirašinėjo. O gal jame ir tikslinotės?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, žinau, esu vartinėjęs skaitinėjęs Jūsų paminėtą aiškinamąjį žodyną, bet šis konkretus įrašas atsirado daug paprasčiau – vartant parankiniam fonde esančių Lietuviškųjų slapyvardžių antrą tomą ir užkliuvus už slp. Makulatūra; tada ir paskaitinėjau pirmam tome, kaip dar yra pasirašinėjęs Kostas Stiklius.
      Mintis apie galimą darbą kilo spontaniškai, tad tikrai ji visai nerimta; į slapyvardžius (įtraukiant ir nesusietus su žmonėmis) gal galima būtų pažvelgti kitaip, iš savivokos pozicijų: vieni pasirenka pagalvoję apie žmones (Jūsų paminėti pavyzdžiai), kiti – apie vietas, treti – apie būsenas, pasauliožvalgos principus (pvz., Laucevičius-Vargšas, Storosta-Vydūnas, Metafizikas) ir pan.?

      Panaikinti
  3. Žiūrėdama iš savo parapijos [mokyklos :)]pritariu Kasandrai. Viena vertus, ne iš vieno kolegos esu girdėjusi, jog mūsų karta buvusi skrupulingesnė bet kokį darbą dirbdama [o gal tai savikritiškumo stoka?], kita vertus, per savo ilgametę praktiką nedaug sutikau mokinių, pasižyminčių šia savybe [dauguma jų tikrai ne lietuvių kalbą ir literatūrą studijavo...]. Svarstyti šią problemą - ne literatų reikalas :), tad Kasandros pasiūlymas kaip tik laiku ir vietoje... nepaisant ir to, kad jau yra Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamasis žodynas.

    Tądien, kai tikslinote slapyvardžius, iš gilios jaunystės laikų išlindo toks atsiminimas: kai skaitydavau "Šiaurės Atėnus" [kažkodėl labiau šį laikraštį prisimenu], mane labai nervindavo, nes nežinodavau, kieno straipsnį skaitau. Man tai tas pats, kas kalbėtis su žmogumi ir nežiūrėti jam į akis. Žinoma, išmintis ateina besenstant [:) jei jau Jūs savo senatvę dažnai primenate, tai turiu priminti, kad šiuo klausimu aš visuomet turiu pirmenybę :)], bet GAGENANČIOS ŽĄSYS (žr. http://www.satenai.lt/?p=19715) tąkart tikrai sunervino :). Bet čia jau mano problema :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežinau, kas slepias už Gagenančių žąsų, nežinau, ir kas slepias už Kasandros. :)
      Kita vertus: va bendrauji su žmogum, kurio žinai vardą pavardę, bet ar ta informacija kaip nors padeda stengiantis suvokt, kas jis per žmogus?

      Panaikinti