(108) Tarp kitko: apie tris dalykus

(a) apie IT

Perskaitęs šitą prie „exLietuvos“ viešbučio stovintį teiginį, prisiminiau Reino Raudo retorinį klausimą:

Gal pastebėjote, kad kiekviena nauja kompiuterinė programa neatlieka to, ką atliko ankstesnė jos versija? Taip yra dėl to, kad inovatoriai, kurie turi užsidirbti algą, nuolat sugalvoja ką nors naujo – kiekvienas naujo modelio mobilusis telefonas yra ne tik brangesnis, bet ir blogesnis, nes neturi to, kuo jums patiko ankstesnis modelis. (cit. iš Respublikos, 2010-08-20; beje, skaičiau popieriniu pavidalu, ten antraštė buvo „Tautų vadai turi užsidaryti kalėjime“, o virtualiame „Tautų lyderiai turi norėti atsidurti kalėjime“, ir tekstai ne identiški).

O, kiek galima būtų pasakot apie pastangas išvengt kad ir naujojo Wordo siūlomų „paslaugų“! Vienos neišvengiau: matyt, kažkur kažką paspaudžiau, ir dabar fonas kaip sąsiuvinio langeliais... Mačiau, jau siūlomas Office 2010, – kaip jo išvengus?
Arba kad ir artimiausias veiksmas: anksčiau tinklaraštin dedamą nuotrauką galėjai padaryt kokio nori dydžio (paėmei už kampuko ir padarei), o dabar tegali rinktis vieną iš keturių siūlomų dydžių.
Arba vad. multifunkciniai padarai – šaukštai, kuriais galima ir pjaut. Kokia tikimybė pasiguodus mobiliųjų telefonų pardavėjui, kad prastos kokybės nuotraukos išeina, išgirst patarimą: „Tai pirkit normalų fotoaparatą“? 0, 00X.
Arba spartusis bevielis internetas, kurio reklamos pilna troleibusuos (bent jau 19 maršruto). Jis vis spartėja. Dabar esą spartesnis 3 kartus. Atskaitos taško nenurodžius, tie kartai juk gryniausia propaganda. Laukiu laiko, kai prie viešųjų tualetų bus pritvirtintos lentelės „Čia veikia spartusis bevielis internetas“, nes sugalvojau šitai akcijai šūkį: „Naršyk šikdamas – neapsišik benaršydamas!“

(b) apie bendrystę

Slavojus Žižekas per Skype’ą ŠMC:

Kai aš, slovėnas, sutinku žmogų iš kitos kaimyninės šalies – serbą, kroatą, juodkalnietį, kaip mes vienas kitam pranešame, kad iš tiesų esame draugai, ne tik gerbiame vienas kitą?
Aš manau, kad tai parodo apsikeitimas nešvankybėmis.
Prieš trisdešimt metų, kai aš buvau jaunas, tai buvo aukštasis menas Jugoslavijoje. (cit iš čia)

Klausimai:
√ S.Ž. manymu, prieš 30 metų Jugoslavijoj buvo aukštasis menas?
√ Dabar postjugoslavijos šalyse aukštojo meno nebėra?
√ Kas lėmė, kad tikrasis bendravimas beįmanomas tik nešvankybių lygmenyje?
√ Kaip viena kitai praneša, kad iš tiesų yra draugės, o ne tik gerbia viena kitą, susitikusios slovėnės ir serbės, kroatės, juodkalnietės? Apsikeisdamos kuo?

Prisiminiau seną įrašą apie subkultūras. Jei kas paklaustų, kas aš toks, greičiau atsakyčiau: filologas (negu: lietuvis).

(c) apie santvarkų veidus

Regis, užpraeitąnakt per Svobodą klausiaus pasakojimo apie Levą Trockį Turkijoj. Be kita ko, buvo persakyta ir tokia jojo gerbėjų mintis, esą Trockis norėjęs sukurt komunizmą с человеческим лицом.
Žinom, kuo baigės čekų mėginimas kurt socializmą с таким-же лицом.
Svajojom, kad ir pas mus bus kapitalizmas žmogaus veidu, kaip kokioj Švedijoj (nors paskutiniai rinkimai liudija, kad patys švedai tokią santvarką kūrusių socialdemokratų nebenori būt valdomi).
Jei jau neįmanoma išvengt to veidą, kieno jis būtų priimtiniausias? Gal kiemsargio šuns? Snukutis. (Antiglobalistinis vaizdelis, nors ir mielas.)