Prae scriptum. Taip jau būna: capt tą, capt tą, ir niekas nepabaigta. Nes nesi niekam įsipareigojęs. Dar ir maironianos įrašų reikia padaryt, ir kultūros istorijos trupinių iš 1905 metų likę nesulasiota, o ir per atostogų šį tą buvau užfiksavęs...
Tebūnie šįkart graffičiai. Jei jie talentingai ir deramoj vietoj nupaišyti/užrašyti, mano manymu, tai miestų puošmena. Tarkim, einant pro visokių žaidimų aikštelę šalia Baltojo tilto – akys džiaugias: gyviau, žmoniškiau viskas atrodo. Įdedu kelis pavyzdžius vasarą matytų darbų – visai gražu, bent man.
Laukuva, prie pagrindinės miestelio sankryžos. Be šito piešinio tas xx metų stovintis silikatinių plytų nepabaigiamasai objektas atrodytų dar nykiau, jei tik įmanoma. O herbas nupieštas meistriškai (heraldikos specialistai galėtų paliudyt; aš lyginau su pritvirtintu prie šalia stovinčio pašto).
Kairėj: Palanga, Vytauto gatvė, prie namo nr. 65. Juokais pagalvojau: vietoj oficialių memorialinių lentų toks, portretinis, priminimo būdas būtų l. žavus: sustoja žmonės, svarsto, kas čia toks. Kad nesusigraužtų, reiktų prilipint mob. tel. nr. – paskambinai, ir patvirtina arba paneigia tavo spėjimą. Sakot, pasityčiojimas iš atminimo būtų? Be abejo, kaip kas supranta atminimo įprasminimą – kam pompastika, kam netikėtumas labiau prie širdies.
Dešinėj: Ryga, Eksporta iela. Pavyzdys, kaip tekstas įgauna papildomų prasmių: reklaminiai stendai tušti, sunkmetis, toks jau tas gyvenimas.
Jūrmala. Jei pajūry atsidursit pro šokančius fontanus ir pasuksit kairėn, besigrožėdami dumbliais nepražiopsokit rodyklės „Peldvieta Majori“ – pamatysit laiptus ir viršuj stovinčią nebeveikiančią sovietmečiu statytą sanatoriją (gal kokią sąjunginės reikšmės buvo?) – graffitininkų ypač pamėgtą. Apipaišyta visa aplink. Kaip matyt pirmam vaizde (dešinėj), ir iš Ukrainos žmonių būta; kaip matyt antrame (žemiau kairėj), net lietvamzdžių dalys išgrožintos. Be tų piešinių tikrai tik siaubo filmus filmuot tokiam statiny.
Dešinėj: Mintauja (arba Jelgava), Akadēmijas iela, ant 7 namo sienos atgręžtos, į mašinų stovėjimo aikštelę. Įžiūrėjau adresą www.rafcrew.lv, bet kad jis niekur nevedantis. Nežinau, šitas graffitis man jau net per profesionalus atrodo…
Post scriptum. Tai yra tikrasis viešųjų erdvių humanizavimas, o ne tie burbulai, grandinės ir kt. po Vilniaus tiltais.
(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]
2010-09-28
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
▼
2010
(129)
-
▼
rugsėjo
(21)
- (100) Tarp kitko: galvos ir kirvis
- (101.1) Iš atostogų: Rygos troleibusai
- (90.6) Kultūros istorijos trupiniai, 1905: signa t...
- (101.2) Iš atostogų: šiukšliotyra
- (90.7) Kultūros istorijos trupiniai, 1905: baronas...
- (101.3) Iš atostogų: pelkė, k. Vytautas, t. Stanis...
- (102) Vilniaus vaizdai, iv
- (103) Vilniaus vaizdai, v
- (104) Vilniaus vaizdai, vi
- (105) Tarp kitko: apie mūsąją kritiką
- (106) Ką gi, galima ir pristatyt: calceamentum sil...
- (107) Vilniaus vaizdai, vii
- (108) Tarp kitko: apie tris dalykus
- (109) Rastinukai, xiv: kas aš esu / tu esi?
- (110) Tarp kitko: apie tekstą ir kontekstą
- (111) Dėl juoko (griaudaus): naujiena
- (112) Apie dvi lenkiškas knygas ir kt.
- (104.1) Vilniaus vaizdai, vi (papildas)
- (101.4) Iš atostogų: graffičiai LT ir LV
- (101.5) Iš atostogų: Bartuvos euroregionas
- (90.8) Kultūros istorijos trupiniai, 1905: Maironi...
-
▼
rugsėjo
(21)
- —vg—
- tinklaraštis št apie št įvertintas Šiaurės Atėnų red aktorės GK megztu šaliku (2011 IV 1), Vytauto Kubiliaus premija (2013) ir Poezijos pavasario prizu už eseistiką (2016)
O kas tame pastate Laukuvoj turėjo būt?
AtsakytiPanaikintiNežinau, nesiaiškinau. Gal koks kultūrnamis turėjo būt? Vieta didžiai gera.
AtsakytiPanaikinti