(24) Lietuvių kultūros (nominativus pluralis)

vieno iš reklaminių stendų fragmentas
(su troleibusų laidais)

Prisimenant pokalbio fragmentą, užrašytą ant Gintaro Grajausko eilėraščių rinkinio Naujausių laikų istorija (2004) viršelio:
– Istorijos nėra. Yra tik istorijos, –
pamažėl susiklostė toks teiginys:
– Nebuvo, nėra ir nebus vienos lietuvių kultūros; buvo, yra ir bus lietuvių kultūros (tiksliau sakant, subkultūros; kiek? – daug, l. daug).
Ir sinchroniškai, ir diachroniškai permąstydamas, ieškodamas laiko ir vietos, kur ta viena lietuvių kultūra iš tikrųjų galėjo būti, nerandu. Taip, galvose kai kurių žmonių kai kuriuo laiku, bet susikurta, kaip svajonė, siekinys ar panaši efemerija. Juk net Dainuojančios revoliucijos laikais (atrodė, vienybė težydi) buvo mažiausiai dvi subkultūros, kurias vieną nuo kitos skyrė požiūris į laisvę: liberté über alles ar svarbiausia kas kita (kad išlikčiau savo poste, kad pinigai nenuvertėtų etc., etc., etc.).
Dalis subkultūrų savo požiūrius reiškia per ilgesnius tekstus, dalis – komentuodamos pastaruosius; dalis subkultūrų yra pakančios kitakultūriams, dalis – pripažįstančios tik savo savo tiesą. Šiek tiek bandyta patyrinėt praėjusio amžiaus antros pusės vad. jaunimo subkultūras (hipius, pankus, reperius, skustagalvius ir pan.), jų vertybines orientacijas, bet juk egzistuoja ir mūsų senimo subkultūros, ir vad. Karlsono amžiaus (pačiame jėgų žydėjime) lietuvių subkultūros. Yra subkultūrų, kurioms priklauso nuo pienburnio iki žilagalvio (pvz., lietuvių homofobų).
Gana tų teorinių svartybų. Du švieži pavyzdžiai, kurie, manau, bent iš dalies lyg ir turėtų pagrįsti teiginį apie kultūras. Tiesiog užfiksavau.

1
Delfin.lt 2009-07-01 buvo įdėtas Valentino Mitės straipsnis „Popkaralius mirė, tačiau jo muzika neišliks“. Preambulė:

Mirė Michaelas Jacksonas. Dėl ankstyvos mirties liejasi ašaros ir liūdesys įgyja sentimentalios isterijos prieskonį. Tai suprantama – jis buvo tikrai gabus muzikantas ir, be abejonės, komercinės muzikos dievaitis.

Tolesnis tekstas pagrįstas Jacksono ir Jimo Morissono gretinimu: kaip V.M. suvokia ir vertina vieno ir kito asmenybes bei kūrybą. Gal išeities taškas ir nelabai vykusiai pasirinktas, gal reikėjo gretint, pvz., su Johnu Lennonu, bet ne tai svarbiausia. V.M. manymu, „Jacksonas taip ir mirė būdamas 50-ies metų vaikas“, o „Morrisono muzika siekė peržengti šią realybę ir pamatyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tiesų. Tai tikrai artimas Platono filosofijai siekis.“ Nuomonė, viena iš daugelio. Sulaukusi beveik pusantro tūkstančio komentarų. Nuo: Arturas, 2009 07 03 03:57: „Autorius yra KRETINAS!“; hugler[...]jonas, 2009 07 03 01:07: „kas gimda,mitei nu..neikirstas kuolas subinen, kitos neimanoma nuomones susidaryt,varksas mite“; autoriui, 2009 07 02 23:59: „susikisk i subine savo straipsni:) ir pagalvok o ka pats esi gero nuveikes???? be sitos rastliavos:) geda“ ir ATA, 2009 07 03 10:56: „MITE MIRK!!!“ iki: mindaugas, 2009 07 03 10:21: „Labai geras straipsnis. Pritariu 100proc.“
Štai pora dalykų, kuo vertybiškai skirias kai kurios subkultūros. Vieni (pvz., V.M. arba aš) mano, kad galima ar net visai neblogai būtų turėt savo nuomonę, kuri lygiai taip pat vertinga ir gerbtina kaip ir kitų, jei neperžengiamos padorumo ribos, o kiti – kad tik jų nuomonė yra teisinga, o argumentas: tai daugumos nuomonė; arba: vieniems garsus = savaime talentingas, kitiems – visai nebūtinai:

invisible, 2009 07 02 22:14: Kažkodėl pasaulio nuomonė yra priešinga straipsnio autoriaus nuomonei.Netgi garsūs Lietuvos dainininkai,tokie kaip A.Mamontovas mąsto kitaip negu p. Mickus. Ir apskritai šis straipsnis- subjektyvūs kliedesiai.

Auris, 2009 07 03 08:08: Traukit lauk takvaila straipsni,nekurstykit nesantaikos.

neaiskumas, 2009 07 03 09:57: gerb.pone V.Mite, iseikite i gatve, ir iseiles sustabde 100zmoniu, paklauskite kas yra Morisonas? 99.9999% neatsakys. O MJ net mano uosviai zino kuriems 60-62metai. Biski gerbiamasai mastykite ka snekate ir ka rasote!!!!! [Po minutės priduria:] MJ turejau ploksteles kai man buvo 8-10metu, turiu CD dabar, klausau jo muzikos per M-1 plius, MJ -BUVO YRA IR BUS!!!
p.s. visgi, kas tas Morisonas?

petras, 2009 07 03 06:04: rimts klausimas, kas tas J.Morrisoną? pirma karta girdziu apie kazkokius the doors.. gal tik vienas kitas pensijinio amziaus smogelis tokius ir prisimena.. praeis keletas metu ir tie patys keli vienetai, prisimenantys tuos dinozaurus, ismirs

Arba dar pora skirtumų. Pvz., kas turima galvoj sakant fundamentalūs klausimai? Vienų manymu, tokie ar panašūs: kokia yra gyvenimo prasmė, kas yra mirtis ir pan.; kitą nuomonę žr. komentare. Arba: kūryba turi kreipti žmogaus sielą katarsio link ar žadinti teigiamas emocijas, t.y. linksminti, smaginti? (Kaip digresiją galima pridurt ir klausimą: žmogus turi sielą ar ne?)

xero, 2009 07 03 06:20: Jūsų subjektyvūs ir nostalgija jaunystei dvelkiantys paistalai išeina už sveiko proto ir logikos ribų. [...] Faktas yra vienas - MJ SAVO srity buvo muzikos genijus ir jo muzika gyvuos,kaip kad ji jau gyvuoja kelis dešimtmečius. Jo koncertai buvo nepakartojami,užkrečiantys, suvienijantys skirtingų kartų žmones.Teko dalyvauti MJ koncerte Varšuvoje.Kito tokio įspūdingo koncerto daugiau niekada nemačiau ir abejoju, ar apskritai kada nors pamatysiu. Sakote MJ dainos nesugebėjo kelti fundamentalių klausimų? Vadinasi blogai tas dainas supratote arba apskritai nesiklausėte, nes butent MJ dainose apstu aplinkos apsaugos,taikos, rasinės lygybės temų. Ir dainos žavesys tikrai nenublanksta klausant tik audio. Tokios muzikos klausytis gera,ji kelia teigiams emocijas ,o Morrisono dainos veda į depresiją ir [iki] kažkokio nusvitimo toli,kaip iki menulio. Bet kokiu atveju -kiekvienam savo, tik pasilikime savo daržuose nesvaidydami akmenų į kitus.

***, 2009 07 03 01:57: […] Man asmeniškai muzika labai daug reiškia gyvenime, anksčiau klausydavau rocką, tą tamsų [r]ocką, kuris mane nuvarė į depresiją ir kas iš to? Gyvenimo geriau aš nepažinau, jokio ypatingo nušvitimo nepatyriau, tiesgiog buvo liūdna liūdna liūdna... Dabar klausau daug linksmesnę muziką ir apskritai gyvenu truputį kitokį gyvenimą. Ir... kam gilintis? Man tai nesuteikė laimės, gal jūs nenorite pripažinti, tačiau daug kam irgi nesuteikia.

2
Į antrąjį pavyzdį tebus pažvelgta tik vienu aspektu: kas yra mūsų kultūra, mūsų kultūrinis paveldas?
2009-06-29 Lietuvos žiniose buvo išspausdintas Kazio Kazakevičiaus straipsnis „Unikalios, bet nereikalingos sinagogos“. Žinios santrauka tokia: „Lietuvos žydų bendruomenei grąžintas Kalvarijos sinagogų kompleksas, investavus į jį milijoną litų, paliktas griūti.“ Bemat įsidėjo šį straipsnį ir delfi.lt. Ir pasipylė komentarai (tų, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nesiruošiu cituot, tegul dirba savo darbą tie, kas už tai gauna algas; aspektą įvardinau pirmam sakiny).

q10, 2009 06 29 10:57: Nėra Lietuvoj kitų problemų, tik žydų turto išsaugojimas! cha cha cha...

asd, 2009 06 29 10:38: sinagogos nera lietuviu kulturos dalis,nera joks tautinis paveldas todel i ju atstatyma neturi buti investuojama nei cento. sinagogos grazintos zydams jie tegul ir rupinasi. sugrius -bus sugriuve.jei pastatai avarines bukles-reikia griauti priverstinai,kad nekeltu pavojaus aplinkiniams.

mda, 2009 06 29 10:20: kam cia parinates, grazino turta, tegu rupinasi, nesirupins, sugrius, bus nauda gera, nereikes babkiu investuoti ir bus plynas laukas, bulves zmones sodint gales. o ten tie amerikoj zydai tegu krykstauja, nori tureti, turi investuoti. vienareiksmiskai. jei nesirupini, tada bulves sodinsim.

Audrius, 2009 06 29 09:48: Nematau problemos. Labai norėjo kad grąžintų - te, turėkit. Ir susikišt galit į subinę dabar tas savo sinagogas.

uuu, 2009 06 29 09:48: […] Ir dar klausimas paprastas: kuo lietuviui unikalios žydų sinagogos? Lietuviai kaimuose turi unikalių bažnyčių, dvarų, ir kitų unikalių pastatų, kurių nereikia gražinti, ir už kuriuos nereikia mokėti kompensacijos, jie priklauso lietuvai, tegu juos ir tvarko. Sutvarkyti žydų sinagogą, tai žydų turtas nekiškite nagų, juo labiau mokesčių mokėtojų pinigų. Jei žydams jos unikalios, tai tegu žydai jas ir tvarko.

x, 2009 06 29 08:38: Kieno sinagogos tegul tas ir rūpinasi, mes lietuviai savo tautos paminklais rūpinkimės.

Griūva, daug kas griūva! Griūva ir Joniškio Raudonoji sinagoga, kuri priklauso savivaldybei, griūva Širvintų r. esantis Bartkuškio dvaro ansamblis – ne kitų, lenkų, o privati Giedros Petraitis nuosavybė (taip, to paties „Humanoj“ apsivogusio Petraičio žmonos)...
O aš jaučiuos bendrakultūris su Grigorijum Kanovičium, į kurį iš nevilties kreipėsi Joniškio savivaldybė (cit. iš Absoliutos Andželikos Lukaitės pokalbio su rašytoju):

Neseniai gavau iš Joniškio mero laišką apie Raudonąją sinagogą, kuri Joniškyje žūsta. Jis kreipėsi į mane pagalbos, kad padėčiau kaip nors išsaugoti šitą objektą. Aišku, dabar niekas nelanko tos sinagogos, bet ženklas turi likti. Tačiau tam nėra pinigų.
Manau, kad lietuvių palikimą turi padėti išsaugoti ir žydai, ir lenkai, ir rusai. Žydų palikimą turi padėti išsaugoti irgi kitų tautybių žmonės. Tai yra toks abipusis padėjimas, pagalbos procesas.

Nes tai yra mūsų kultūros, mūsų palikimo dalis. Bet taip mano tik tam tikros subkultūros žmonės, kiti – kad ne mūsų. Retorinis klausimas: ar liumpenizacija tik sunkmečio palydovė, ar?.. Per daug pompastiškai skamba pabaiga, atsiprašau, nesusivaldžiau.

۩ ۩ ۩
Liudvikas Jakimavičius rašinin „Fragmentuota sąmonė“ įdėjo mintį apie mokytojo poreikį:

Jei norime išlikti, nepatekti į suiručių akivarus, tiesiog privalome atkurti „mokytojo“ statusą. Nebūtinai to mokytojo, kuris dirba mokykloje, bet „mokytojo – tarpininko“, kuris, turėdamas daugiau žinių, informacijos ir įgūdžių, taptų vertėju, galinčiu išversti paprastam žmogui į suprantamą kalbą sujauktą informacinį srautą. Tas vertimas, sustruktūrinant ir sudedant į tam tikrą vertikaliai orientuotą tvarką sueižėjusią, fragmentinę visuomenės sąmonę, ir būtų mokytojo – tarpininko priedermė. Tuomet atsirastų ir vertybinis matmuo, į savo vietas padedantis visuomenei sustatyti mūsų kasdienius ir nekasdienius įvykius [...].

Nėra vieno mokytojo ir negali būti; bet yra mokytojų. Vienos subkultūros žmonėms mokytojas Justinas Marcinkevičius, kitos – Jėzus Kristus, trečios – Sai Baba, ketvirtos – Petras Gražulis, penktos – a.a. Ričardas Mikutavičius, šeštos – Marijonas Mikutavičius etc. Ir jie išverčia „paprastam žmogui į suprantamą kalbą sujauktą informacinį srautą“. Išverčia – pagal savo vertimo teorijos principus.