(101.1) Iš atostogų: Rygos troleibusai

Prae scriptum. Ir vėl viskas kaip prieš gerą mėnesį: Pašilaičiai–Antakalnis–Pašilaičiai, namai–troleibusas–darbas–troleibusas–namai. Tą darbą reikia pabaigt, to imtis, to geriau būtų išvengus, bet nepavyks. Ir t.t., ir pan., ir nelabai pan., bet vis tas pat, nors ir skirtingo atspalvio. Jau trečia diena.
Ir taip noris įpult į prisiminimus, į kitą laiką, kitą erdvę, užfiksuot dar pusgyvius įspūdžius. Jei ne dabar, tai niekad.
Prisiekęs troleibusininkas, manau, turėtų išbandyt šią viešojo transporto priemonę vos tik proga pasitaiko. Pasitaikė Rygoj, išbandžiau.

Pirma, įlipt galima pro kurias nori duris. Popierinių bilietėlių nelikę, tik elektroniniai, kuriuos reikia pasižymėt įlipus – pridėt prie tų aparačiukų, kurie ir pas mus prisukti, tik neveikia. Jei susimoki vairuotojui, brangokai išeina: 70 santimų – beveik 3,5 lito. Išgirst stotelių pavadinimų praktiškai neįmanoma – praneša gan duslus vyriškas balsas, bent tuose troleibusuose, kuriais teko važiuot; jau pagyvenę, įsibėgėdami kaukia kaip reikiant.
Pas mus nemokamai gali paskaityt 15 min, o Rygoj – 5 min. Kiek supratau, leidžiamas latviškai ir rusiškai. Deja, kai važiavau, nė vieno laikraščio nebuvo likę, tad tenka tik spėt: gal 5 min leidėjai sąžiningesni negu 15 min – pavadinimu tiksliau nusako laiką, per kurį gali perskaityt siūlomus tekstus? (15 min per penkias tikrai galima perskaityt.) Ir dar: kiek pastebėjau, Vilniuj paskaičiusieji nemokamą daiktą dažniausiai jį pasisavina; Rygoj – bent jau prašoma ir kitiems palikt.


Ir dar: vienas žaviausių šią vasarą matytų vaizdų – jaunavedžiai, vietoj limuzino pasirinkę troleibusą.

Post scriptum. Ne atsitiktinai pirmiausia užfiksavau, kad Rygoj galima įlipt pro visas duris. Per karščius paveiktas mūsojo troleibusų parko administracijos jautrumo (siūlė nemokamo vandens) užrašiau: „dėl priekinių durų palaikau“. Dabar, ypač grįžtant iš darbo, nepatogumai akivaizdūs: tarp priekinių ir vidurinių durų susidaro trombas, ir jei nori paeit toliau, turi braute brautis, ypač pro kuprinėtus moksleivius, kuriems neateina į galvą mintis lipant į vidų nusiimt nuo nugaros savo nešulį. Beje, ir tame vis kartojamame tekste: nuo liepos 15-os etc. būtų buvę pravartu įterpt, kad prašoma įlipus paėjėti toliau.
Ir dar vienas pastebėjimas: daugumai vairuotojų sunkiai sekasi keistis – buvo įpratę sustot taip, kad prie stotelės ženklo atsidurtų užpakalinės durys; ir dabar tas pats – kai kam iš keleivių net pabėgėt tenka iki priekinių.

P.P.S. Ką nenaudingiausio pridirbau per atostogas? – pradėjau rinkt miškinius batus.