(112) Apie dvi lenkiškas knygas ir kt.

Varšuvoj prasidėjo festivalis „Mrożek na XXI wiek“. Nei matysiu, nei ką. Kitkas sudomino – išleidžiamas jo Dienoraščių pirmas tomas. Būsią greičiausiai trys. Ar kada nors pasirodys lietuviškai? „Baczna obserwacja współczesności i unikalna kronika epoki“, – turėtų būt įdomu. Gombrowicziaus dienoraščiai buvo nuostabus skaitinys.
Paminėjus Sławomiro Mrożeko (1930–2008) pavardę, bent man, pirmiausia – Tango. Nemačiau Jono Jurašo pastatymo, nuimto 1968-ais po Prahos pavasario. Nemačiau ir po Tango Jurašo pastatos Kazio Sajos Mamutų medžioklės, stilistiškai vis dėlto artimos Mrożeko principams: absurdas su politiniu pamušalu, dėl kurio (pirmiausia) ir kildavo ažiotažas.(Vaikas buvau, pjeses perskaičiau jau vėliau.)
Vienoj mokslinėj konferencijos teko klausytis pranešimo apie Sajos dramaturgiją. Prelegentė persakė ir paties autoriaus dabartinę savijautą: esą jaučiasi užmirštas, nustumtas, nieks jo pjesių nebestatąs ir pan. Bet ar yra prasmė mėgint antrąkart įbrist į tą patį vandenį? Kas buvo, tas buvo: vos pakeitus 110 įraše cituotą Levo Rubinšteino sakinį, драматургу и режисёру горе, слава и честь, если он высунется не „вовремя“. Vėl ta pati teksto ir konteksto problema.
Beje, jei kas pamėgintų dabar pastatyt Mamutų medžioklę, būtinai eičiau žiūrėt. Tekstą tai esu skaitęs, bet kaip jis skambėtų dabarties kontekste? Talentingas režisierius, manau, pajėgtų padaryt, kad suskambėtų. Viliuos.

Paskelbtas finalistų, pretenduojančių į literatūros premiją NIKE (vieną prestižiškiausių Lenkijoj), sąrašas. Iš septynių net trys poetai (o dar sakoma, kad mes nepanašūs:-)). Kas sudomino? Magdalenos Grochowskos biografija Jerzy Giedroyc: Do Polski ze snu. Jei bus verčiama, kaip rašyt: Jerzy Giedroyc? Jurgis Giedraitis? O jei tokį variantą pasirinkus: Jerzy Giedraitis?
Beje, šįmet „Mintis“ išleido jo susirašinėjimų su Czesławu Miłoszu pirmąjį tomą (1952–1963; iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila) – gardus patiekalas tam tikro skonio tekstų mėgėjams. Skaitydamas gali apkabinėt tekstą įvairiausiom virtualiom digresijom, pastabom paraštėse; ko daugiau reikia?
Paminėjau Miłoszą, tai jei kam įdomu, yra tokia svetainė, skirta jo metams. Kalbos: PL, EN ir RU.
Mes, matyt, darysim ką nors atskirai; gal darysim, jei LR Seimas, be kita ko, „siekdamas suaktyvinti kultūrinį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą“, 2010-03-30 nutarimu nr. XI-719 paskelbė 2011 metus Česlovo Milošo metais. Bet Milošo, ne Miłoszo.
(2004-08-27 Šv. Jonų bažnyčioj skaitydamas eilėraštį „Filologija“, skirtą Konstantino Sirvydo SJ atminimui, jį suvokiau kaip Czesławo Miłoszo [*2004-08-14] kūrinio vertimą į lietuvių kalbą, Tomo Venclovos padarytą. Atminimą kvadratu.)

P.S. Čia galima pasižiūrėt animuotą Lenkijos istoriją (per 8:30 min). Happy endas tikrai juokingas. O šiaip – nežinau, man nepatiko. Vis kariauja, kariauja, o gyvent mažai laiko lyg būtų turėję.