Ir tarė jis:
– Vyrai, broliai mažumoje! Ar jūs žinot, kad Lyčių studijų centre nėra nė vieno mūsų giminės padaro? Kas kaups medžiagą, kas rašys Rūpesčių vyrus, vyrų rūpesčius? Ar vienas Tereškinas viską patemps? (Mąsli pauzė.) Ko tylit, liurbiai nevalos? Mintyse deklamuojat Šlepiko žmonos monologą? O gal Karnauskaitės pageidavimus[1]? Jau kaltę pajutot? Ar jūs kokie nukrypėliai, ar jūsų pirštai nuo savęs lenkti? Dokumentuokit neteisybę! Bet atsiminkit: neteisybė ir netiesa – du skirtingi dalykai. Iš tiesų, iš tiesų, sakau jums: feministės – ne žvėrės plėšriosios, o jei manot kitaip, skaitykit brolio Carro Lengvą būdą nustoti bijojus moterų.
Jis kalbėjo, kalbėjo,
o jie jautės kalti ir tylėjo.
Nes nieko daugiau negalėjo.
Ir nenorėjo.
(Iš Laiško lietuviams, 3:1–16)
[1] Audioišnaša, gerb. skaitytojai pasiūlius, 2009-07-01 įdėta:
(i) Ilgai ilgai kasryt laukdamas savojo 19 troleibuso skaitydavau: „Internetas tau neiškeps bandelių, bet padės surasti geriausią receptą“ (kvietimas išmokt naudotis internetu Lietuvos viešosiose bibliotekose). Ir nuotrauka: vyras, perkopęs jėgų žydėjimą, plaukų džiovintuvą nukreipęs į dubenį su miltais (per TV rodytam klipe ir debesiukas pakyla).Suprantu, reklamos darytojų manymu, tai turėtų būt šmaikštu, gal net juokinga, bet kad lėkštas tas juokas (iš serijos: blondinės kvailos etc.). Apverskim: nuotraukoj (ir klipe) brandaus amžiaus moteris agurku kala vinį į sieną, o šūkis toks: „Internetas jūsų neišmokys įkalti vinies, bet padės rasti pigiausią plaktukų parduotuvę“. Spėju, bent viena moteris nesuprastų juokų ir įsižeistų. Ką, man negalima??? (Taip, sniaukrojimai, toks žanras.vg.)
Retrogradiška digresija (2009-07-01), kurią galima būtų pavadint „Antras lazdos galas“. Kolegė S. pasakojo buvusi vienoj kaimo bibliotekoj, internetizuotoj. Vaikai dabar tiesiu taikymu prie kompiuterio, o anksčiau bent akimis paklaidžiodavę knygų nugarėlėm. Žadėjo pati rašyt (skiltį Šeimininkei). – Moralas: štai jums ir pažanga, B.G. (ne Grebenščikovo, Billo Gateso, projektą iš dalies per savo su žmona fondą finansavusio) supratimu; vykdytojas buvo, jei neklystu mūsoji nacionalinė biblioteka.
(ii) Literatūroj ir mene (2009-06-19) Gintarė A. nerimastingai džiūgauja:
Privalau paskelbti skaitančiai Lietuvai apie naują reiškinį. Pagaliau pradėtas knygų paaugliams ciklas, pagaliau.Suprantu, esu bjaurus vyr. g. padaras, be to, redaktorius, tad pirmiausia noris taisyt: paaugliams = paauglėms. O tada jau retoriškai klaust: o kur „Berniukų lyga“? Ar čia kaip su filmais? Vad. gerų žmonės nežiūri, todėl juos rodom tada, kai normalūs jau miega? Išvertus: berniukai neskaito, todėl... kam jiems apskritai tos knygos, be to, kur rast jaunų ir drąsių lietuvių autorių? (Primenu: šitie rašgaliai vadinas sniaukrojimai.)
Lig šiol tokios literatūros beveik ir neturėjome. Paauglius tiesiog maudėme verstinėse knygose – meistriškose, chaltūriškose ar pusinėse.
Džiūgauju ir nerimauju: ar „Almos litteros“ leidykla jaunas ir drąsias lietuves autores, kuriančias „Mergaičių lygą“, tą naują ciklą, išsaugos?
(iii) Valdžia, gelbėdama SoDrą, siūlo didint pensinį amžių. Strategija nekomentuotina, nes iš nėr kur dėtis, bet taktika visiškai niekam tikusi. Reiktų pradėt taip: Pirmiausia sieksime sulyginti vyrų ir moterų pensinį amžių (iki 62-ejų su puse). Kas prieš lygias lyčių teises?!
(iv) Yra Lietuvoj Aktyvių mamų sambūris (atstovę šnekant per radiją girdėjau). Daugiau baksnot klaviatūros neverta, viskas aišku, žr. motto.
(v, įr. 2009-07-20) Sekmadienį per Lietuvos radiją klausiaus „Mes, moterys“. Jei tik išeina, visada klausaus (nuo devynių). Įdomi, profesionaliai rengiama laida. lrt.lt pristatoma taip:
Radijo žurnalas eteryje nuo 2001 m. Laidos idėjos autorės ir pirmosios vedėjos – žurnalistės Dalia Jankaitytė ir Giedrė Maksimaitytė. Jos pastebėjo, kad žiniasklaidoje trūksta moterų nuomonių, ypač politikos ir kitomis temomis, kurios dažnai laikytos vyriškomis. Kolegės pasiūlė programą, kurioje kalbama apie moterų saviraišką ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, lyčių lygiavertiškumo, šeimos politikos ir kitus aktualius klausimus.Dabar laidos galva Giedrė Čiužaitė.
Ir besiklausydamas vis pagalvoju: o kur „Mes, vyrai“? Jei būtų atvirkščia situacija, manau, ne, esu įsitikinęs, bemat atsirastų, kas išlygina vyrų ir moterų galimybes. Esu girdėjęs vieną kontrargumentą: visas informacijos srautas iš principo maskulistinis, o moterys kuria sau salas, kaip atsvarą. Yra tiesos, bet: kaip genus masculinum atstovas nesitapatinu ir nenoriu tapatintis su tuo srautu; mano manymu, jisai neturi nieko bendra su genus, kaip dalies žmonių savastim.
P.S. Prisiminimas dėl juoko. Kartą buvau pakalbintas „Moterų“ – Tėvo dienos proga; matyt, tikau kaip išimtis: „vienišas dviejų vaikų tėvas“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą