Ir prieš akis iškilo vaizdas: gegužės 18, š.m. PP almanacho palydėtuvės ant „Vagos“ stogo. Benas Januševičius įsitaiso ant lentinių grindų ir pradeda:
tie prailgę žodžiai rudens – tylūs grakščiai besileidžiantys žodžiai – vėjo draskomi, plaikstomi, šlamantys žodžiai [etc., etc., etc.]Maždaug ties visi tie priekabūs, ką jūs sau leidžiate, žodžiai šmėktelėjo: ir kada baigsis tie Beno žodžiai? Prailgo.
Kodėl prisiminiau? Ir šitų „Žodžių“, ir kai kurių Kišky kiškiškai kiškenančiame esančių dalykų („Vienatvė“, „Rožinis (eilėraštis) apie moterį“, „Būtasis alginis!!!“) komponavimo principas tas pats kaip ir Porterio „Let’s Do It“: repetitio (vartant, varijuojant, kaitaliojant pažyminius, aplinkybes ir pan.) est mater kuriamos atmosferos (?). Beje, tiksliai užfiksavo Benas: rožinio principas (tekstas galėtų eit ir eit; net ratu, nes ta dalinė monotonija primigdo atmintį, ir vargiai pastebėtum, kad vėl iš pradžių pradėjai).
Nieko tai nereiškia. Prisiminiau, ir tiek.
Prieduras (2009-06-30). O, reikia pamėgint, ar galiu pateikt pavyzdį iš savo audioarchyvo. Neturėtų būt didelis autorinių teisių pažeidimas: aš įrašiau, be to, jokios materialios naudos nesiekiu. Beje, jei būtų skaitoma vienu balsu, tikrai trūktų įspūdžio, o dabar – visai įdomu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą