[Danų režisierė] Kirsten Dehlholm Latvijos nacionalinėje operoje kuria modernią klasikinės operos versiją. Joje žiūrovai išvys ne tik solistus, chorą, baleto šokėjus, berniukų chorą, bet ir gyvą žirgą.Beveik neabejotina, kad režisierė nieko nežino apie kolegą Borisą Dauguvietį, kurio prieš 90 metų, 1924-ais, pastatytoj Maironio dramoj Kęstučio mirtis kunigaikščiai į Valstybės teatro sceną įjojo žirgais; ir dar lydimi šunų; gyvais žirgais, gyvų šunų, – jei kas apie butaforinius pagalvotų [puiki novelė išeitų iš to, kas – įsivaizduotina – dėjos užkulisiuos prieš spektaklį].
Petrui Ruseckui, žiūrėjusiam premjerinį spektaklį, prasidėjusį 19:30 ir vykusį iki vidurnakčio, tie žirgai ir šunys priminė cirką, bet, pasirodo, jis klydo: tai buvo modernu, net labai.
P.S. Čia Rūtos Oginskaitės, mačiusios operą ir gyvą baltą žirgą Rygoj, įspūdžiai.
Gyvi žirgai buvo ir Jurašo režisuotoje operoje "Lietuviai", kuri buvo rodyta Trakų pily 2009 m. birželį. Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo proga, žinoma.
AtsakytiPanaikintiĮspūdingiausia ten buvo anaiptol ne opera ar jos atlikimas, o tai, kad tie žirgai buvo išdresuoti lipti laiptais aukštyn ir žemyn. Prisimenu net diskusijas, kad tai praktiškai neįmanomas dalykas.
O vienoje recenzijoje tuomet rašyta taip: "Jojimas ilgais ir aukštais pilies scenos laiptais reiškė realiai rizikuoti savo gyvybe - atrodo, kad bailiai pas Jurašą nevaidina." Ak, ir ko tik nepadarysi vardan to Meno, net ir arklį išmokysi laiptais lipti...
Taip, bet vis tiek Dauguvietis sceninės arklininkystės pionierius, bet jau lietuviškosios :)
Panaikinti