(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-01-05

(563) Dėl juoko: kaip «Катюша» virto „Katiuša“

Šio tinklaraščio skaitytojai, neabejoju, žino, apie kokią dainą čia bus kalbama. Žino ir tai, kad šis vardas buvo virtęs bendriniu žodžiu (įtrauktinu į LKŽ, kodėl ne?: iron., sov. moteris, neturinti supratimo apie kap. prekes, pvz., apie apatinį trikotažą).

Kaunas, 1941; tiražas 40 000 egz., kaina 15 kp.
Turėčiau kokį prizą, t.y. dovanotiną vertingą knygą, imčiau ir baigčiau šitą įrašą viktorininiu klausimu:
— Kas 1938-ais Michailo Isakovskio parašytą dainos tekstą išvertė į lietuvių kalbą?
Jau pražydo obelys ir kriaušės,
Išsisklaidė ūkanos plačiai,
Ir mergaitė ėjo į pakriaušę,
Vaikštinėjo upės pakraščiais.

     Vaikštinėjo, dainą sau dainavo
     Apie sakalą plačių laukų,
     Apie draugą mylimiausią savo,
     Iš kurio ilgėjosi laiškų.

Oi, tu skriski, ilgesio dainele,
Tu saulutę skaisčią pasivyk,
Jaunam kariui, saugojančiam šalį,
Žodelius mergelės pasakyk.

     Teprisimena jis tą merginą,
     Teišgirsta josios daineles,
     Tik tegu tėvynę savo gina,
     O mergelės meilė neužges.

Jau pražydo obelys ir kriaušės [etc.]
Vertimas tikrai tinkamas dainuot, šia prasme tikslus, išbandžiau.
Deja, prizo neturiu, todėl reikia pateikt atsakymą.
Enciklopediškai tariant, poetas, aktorius, režisierius, „Amerikos balso“ bendradarbis, teatro istorikas Jurgis Blekaitis (1917–2007). Vertimo autorystė greičiausiai tik šitame vieninteliame dainų rinkinėly ir užfiksuota. Jei po karo ir buvo spausdinamas lietuviškas dainos tekstas, vertėjo pavardė garantuotai nebeminėta, juk pabėgęs ir Lietuvos.
----------------------------------------
Žmogus, kai pagalvoji, iš esmės neįžvalgus padaras, dažniausiai atsitokėja tik gavęs per galvą. LR virsmą LTSR ne tiek jau ir mažai žmonių palankiai sutiko. Prisiminiau girdėtą Gražinos Mareckaitės paskaitą apie teatralus tuo laikotarpiu – gan entuziastingi agitpropo vykdytojai buvo. Proto ir sąžinės turintieji atsitokėjo tik po Birželio trėmimų, o iki tol – teisingesnio ir geresnio gyvenimo viltis kaip kokia žaltvykslė ne vienam galvą buvo susukusi.

5 komentarai:

  1. Blekaitis: tai bent; galima buvo bet kokią knygą pažadėt, nieks nebūtų laimėjęs (manau) :)
    Vertimą skaitant taip ir girdisi ta melodija. Nors neminima ne Katiuša, nei kokia nors Katrytė, tik mergaitė.

    Ta proga prisiminiau atvirkštinį atvejį. Iš vaikystės atskamba Maršako eilėraštis apie Nikodemą Vaškį:
    Štai koks išsiblaškęs
    Nikodemas Vaškis.

    Kažkada sugalvojau susirasti, kaip tas Nikodemas Vaškis skamba rusiškai, originale. Pasirodo, nei Nikodemo, nei Vaškio, nei apskritai vardo su pavarde, tik adresas, t. y gatvė:
    Вот какой рассеянный
    С улицы Бассейной!

    Labai įdomu, kas tą Nikokodemą Vaškį sugalvojo; internetuose vertėjo nepavyko aptikti. Maršaką yra vertę daug kas: Binkis, Širvys, Mieželaitis, Vainilaitis ir kt., bet kas šitą?
    Pasirinktas asmenvardis toks vykęs, kad net sufrazeologėjo, reiškia išsiblaškėlį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. (a) Minimoj brošiūroj taip ir užrašytas pavadinimas: Daina apie mergelę („Katiuša“), p. 24.
      (b) Reiktų tikrint, pasistengsiu patikrint, bet nuojauta kužda, kad: Kazys Jakubėnas yra Nikodemo Vaškio kūrėjas. – Dar kartą: tik spėjimas.

      Panaikinti
    2. Patikrinau, spėjimas nepasitvirtino, ne Jakubėnas. Deja.

      Panaikinti
    3. Pasirodo, Antanas Saulynas. Išspausdinta 1953 m. S. Maršako kn. „Mokykla ant ratų".

      Panaikinti
    4. Sveikinu! Ir džiaugiuos, kad dar yra žmonių, nenumojančių ranka: ai, tiek to.
      O Saulynas mano galvoj – dainų tekstų autorius.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)