[Danų režisierė] Kirsten Dehlholm Latvijos nacionalinėje operoje kuria modernią klasikinės operos versiją. Joje žiūrovai išvys ne tik solistus, chorą, baleto šokėjus, berniukų chorą, bet ir gyvą žirgą.Beveik neabejotina, kad režisierė nieko nežino apie kolegą Borisą Dauguvietį, kurio prieš 90 metų, 1924-ais, pastatytoj Maironio dramoj Kęstučio mirtis kunigaikščiai į Valstybės teatro sceną įjojo žirgais; ir dar lydimi šunų; gyvais žirgais, gyvų šunų, – jei kas apie butaforinius pagalvotų [puiki novelė išeitų iš to, kas – įsivaizduotina – dėjos užkulisiuos prieš spektaklį].
Petrui Ruseckui, žiūrėjusiam premjerinį spektaklį, prasidėjusį 19:30 ir vykusį iki vidurnakčio, tie žirgai ir šunys priminė cirką, bet, pasirodo, jis klydo: tai buvo modernu, net labai.
P.S. Čia Rūtos Oginskaitės, mačiusios operą ir gyvą baltą žirgą Rygoj, įspūdžiai.
