Nusikopijuotos dvi publikacijos iš Nemuno. Kad galėčiau pateikt pavyzdžių atsakydamas į neklausimą (nieks tokių dalykų neklausinėja):
– Du nepanašiausi tebegyvi lietuvių poetai?
– Gražina Cieškaitė ir Gintautas Dabrišius.
Dvi G.C. teofanijos (Nemunas, 2013-11-28, p. 6 ir 7):
* * *Šituos tekstus, pavadintus graikiškai, reiktų suvokt kaip poetės sielos žiedus; jos sielai apsireiškia dievybė (įvardijama kaip Dievas) ir jį pražysta; – nepajėgiu; tik žodžiai, kurių reikšmes žinau, o teksto prasmės nesuvokiu. Sakot, yra ir vad. hermetinės poezijos tradicija? Yra tokia sugalvota. Kurion suplakti du dalyku: noro suvaidint (aš regiu arealybišką realybę) atvejai ir tiesiog psichikos sutrikimai. Manau, reiškinius reiktų vadint tikraisiais vardais: yra vaizduotė, bet yra ir psichikos sutrikimai. – Mano vaizduotė tepajėgi sukurt ne poetei apsireiškiančią dievybę, o jos tėvo – kirviu [?] suknežintą – galvą. Ir mano galvoj niekas nepasikeis.
esi iš Dievo meilės
sutverta dvasia antgamtiška
šviesos gelmių vieta
* * *
likimo ironija Dievas
kaip meilė ir tu mano siela
pražydus tenai kur tamsa
Gintautas Dabrišius yra žavus poetas, ir niekaip nesulaukiu, kol į jo poeziją bus imta žvelgt turint galvoje filotopines Arvydo Šliogerio įžvalgas. [Abu gyvi; kas nors galėtų imt ir suorganizuot jų susitikimą; nemanau, kad jie buvo susitikę ir bendravę.]
Dabrišiaus „Kai ėjau“ (Nemunas, 2013-12-05, p. 6):
Kiek daug žemėje upių,Kai 2006-ais Dabrišius tapo Poezijos pavasario laureatu, išgirdau komplimentų – esą aš buvęs lobistas: pakalbinęs G.D. „Literatūros akiračiams“, tada visaip įtaigojęs tuos, kurie sudarinėjo LLTI dvyliktuką (radijo laidos įrašus pasiklausyt siūlydamas); gerai, man patinka Dabrišius; ir jo globojamų bičių medus. :)
prie kurių sėdėjau –
Ar daug pasaulyje moterų,
prie kurių
pamiršdavau visas upes.
Upių daugiau –
Teko girdėt, kad dėl šito įrašo facebooke buvo diskutuojama; gal ta diskusija ir tebevyksta. Neskaičiau, bet nesunku atspėti, kad aiškinimasi ne dėl medaus, o dėl kirvio. Kirvis – ne nuogirda ar kas nors panašaus, jis iš teismo nuosprendžio, kuris nėra privati asmens nuosavybė. Buvo kirvis, ir jo iš galvos net norėdamas neišmesi. Ar jis dings, jei apie jį tylėsi? Ne.
AtsakytiPanaikintiYra knyga „Dėstytojas – humanistas Ipolitas Cieška: biografija, dienoraščiai, prisiminimai“, 2010; parengta kitos dukters, Laimutės Cieškaitės-Brėdikienės, menotyrininkės (jau mirusi).
PanaikintiĮdomu, kaip ten ta istorija nušviesta.
O prie šitos istorijos ir S. Gedos (šita bent jau nesibaigė taip tragiškai) turim naują sekmadienio nakties atvejį, tik šįkart ne literatų. Prisijungė naujos meno šakos :(
Liūdni (švelniausiai tariant) šitie įvykiai, tik va apie juos kalbėt neišmokstam: arba puolama narstyt menkiausias detales, arba laikomasi nuomonės, esą tai net neminėtina.
PanaikintiParašiau ir suabejojau, ar Ipolitas Cieška – poetės tėvas. Internete, kur jis minimas, niekur neminima Gražina ir tokia tragiška jo mirtis; kur kalbama apie Gražinos Cieškaitės istoriją, niekur neminimas tėvo vardas ir kas jis toks buvo.
PanaikintiKad poetės Cieškaitės tėvas – Ipolitas Cieška, žinojau iš Zaborskaitė „Autobiografijos bandymo“, bet gal ji supainiojo? Tas giminystės faktas minimas iš magnetofono iššifruotose jos pasakojimuose, kur daug faktinių klaidų be jokių komentarų, pvz., kad Putino vasarnamis buvo Kulautuvoje ir pan.
Be abejo, viską atsakytų ta knyga, tereikia padėt pastangų ir ją susirasti.
Atsakymas paaiškėjo ir be knygos, tereikėjo Libyje susirasti Ipolitą Ciešką: gimimo metai 1908–1960. Pasirodo, parašęs esperanto kalbos vadovėlį, su bendraautoriu.
PanaikintiTaigi užkibau Zaborskaitės klaidos.
Taip, nuo Zaborskaitės Autobiografijos bandymo, užmiršau sureaguot; G.C. tėvas buvo Jurgis (čia Kauno dienoj buvęs pokalbis su G.C.).
Panaikinti