(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2014-01-17

(571) Visiškai tarp kitko: apie lytis

Šįryt eidamas per Žirmūnų tiltą žiūriu – Nerimi jau plaukia lytys.
Ir prisiminiau Arūnę Tornau, dailininkę ir prancūzų poezijos mėgėją:
Man labai patiko ir dabar patinka stebėti plaukiančias ledo lytis. Savotiškai pavydu, nes jos atplaukia ir nuplaukia, o tu lieki čia. Kartais ant lyties tupi kokia nors varna – ji irgi keliauja. Ledo lytys gražios ir spalviniu požiūriu, savo rauktais, tamsiais kraštais primena orchidėjas. (LM, 2007-04-06, p. 20)
Bet viena yra stebėti plaukiančias lytis nuo tilto, o kita – nuo kranto, kai tavo tikslas kitam krante, kurį tegalima pasiekt valtimi.
Viskas, dabar teks laukt, kol galėsit pereit ledu, – ir daugiau negu savaitę mokyklos internate, nors namai anapus Mūšos, gali sakyt, ranka pasiekiami.

9 komentarai:

  1. Įsijungiau maps.lt pasižiūrti į Mūšą ir akis užkliuvo už kaimavardžių į šiaurę nuo jos:
    Krupavičiai, Šikšniai, Šlapeliai, Keliuotiškiai, Šimoniai, Vienažindžiai... :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žilpamūšy buvo mokykla, vadinosi Vileišių aštuonmetė, o aš iš Raudonpamūšio, kuris tiesiai kitapus Mūšos. Mokykla buvo naujai statyta, baltų plytų, o va tą savaitę teko gyvent buv. dvare, kur buvo toks lyg ir bendrabutis.

      Panaikinti
    2. Raudonpamūšis ar Raudonpamūšė?
      Visur rašoma, kad kaimas kitapus upės prieš Žilpamūšį (Pasvalio r.) yra Raudonpamūšė.
      O Raudonpamūšis – Pakruojo r., netoli Linkuvos.
      Ar ir čia vietovardžių normintojai pripainiojo?

      Panaikinti
    3. Taip, šmikių šmikiai! Vienoj Mūšos pusėj liko Žilpamūšis, Geltonpamūšis kaip buvę, o kitoj buvusius Ąžuolpamūšį ir Raudonpamūšį perkėlė į kitą giminę; nepripažinau ir nepripažinsiu tokio absurdo.

      Panaikinti
    4. Pradėjau nuo lyčių, dabar perėjom prie giminių :) Beje, mano gimimo metrikuos ir pase, kol dar ten buvo rašomos tikslios gimimo vietos, – Raudonpamūšis.

      Panaikinti
    5. Tuomet įvairiose bent jau literatūrinėse enciklopedijose, sąvaduose išliks autentiška forma :)

      Šitas atvejis pritampa prie Žemaitės-Martinaičio kompanijos, o gal ir daugiau tokių dalykų yra. Žemaitė rašė tarnavusi Šėmose, norma – Šėmai; Martinaitis rašė mokęsis Gervinių septynmetėje, norma – Gervinė. Ir žinokis.

      Panaikinti
    6. O kas yra norma? Ar kaip žmonės savo gyvenamąją ar gyventąją vietą vadina, ar kaip koks atsiprašant normintojas sugalvoja, kad turi vadintis? Šiaip, be jokio pagrindo. Na kuo blogas, „sunormintinas“ buvo mano Raudonpamūšis, jei netoli Linkuvos esantis Raudonpamūšis liko „nesunormintas“? Savivaliavimas, o ne norminimas.

      Panaikinti
    7. Apskritai imant, tai tikslas ir yra sunorminti „kaip žmonės savo gyvenamąją ar gyventąją vietą vadina“. Nesutapimai atsiranda, kai jau ir gyvojoje kalboje (kaip žmonės vadina) esama variantų, o rašytiniai šaltiniai dar kitaip pateikia ir t.t. Todėl gali būti norminai ir du variantai, pvz., ir Šateniai, ir Šateiniai.

      Kaip Raudonpamūšio atveju buvo, – neaišku, bet niekas specialiai darkyti ar savivaliauti tikslo neturi, tik tai, žinoma, ne pasiteisinimas.
      O ar dabar dar kaime esama senųjų gyventojų?

      Panaikinti
  2. „Senųjų“ gyventojų praktiškai neliko, va motina gyva (kuri liudija: Raudonpamušs'); einant melioracijai vieni buvo pergyvendinti į gyvenvietę Raubonyse, kiti persigyvendino kitur (mes – į Biržus), šakningieji, kas liko, nori nenori perkeliavo į Brenčių ar kitas, pvz., Saločių, kaip teta, kapines. O ar negana rašytinių šaltinių? Va mano archyve daug senelio paliktų dokumentų iš sovietmečio ir ikisovietmečio, kur juodu ar mėlynu ant balto užrašyta: Raudonpamūšio km. ar kaimas?
    Suprantu, reikia vadovautis nekaltumo prezumpcija, „niekas specialiai darkyti ar savivaliauti tikslo neturi“, bet ar reikia vadovautis „protingumo/logiškumo prezumpcija“? – Mano manymu, kažkas (pamėginsiu išsiaiškinti, jei pavyks, kas), apdovanotas administracinėmis galiom, nusprendė kvailai; ir beveik visi ėmė vykdyt jo kvailą nusprendimą.

    AtsakytiPanaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)