 |
| briaunoj įrašyta „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“ dail. Tadas Žebrauskas ir Giedrius Paulauskis (tiek – pirmąją eilutę, na, gal dar ir antrąją – dauguma ir težino) |
 |
| dail. Mindaugas Gribauskas (rašalinė, plunksna, kurių nieks ant rankraščio nededa [!], atversta knyga – ar dar ką nors neįdomesnio, t.y. trafaretiškesnio buvo galima sugalvot? be to, mano supratimu, visko – ir vaizdų, ir tekstų – per daug šitam ženkle) |
Ir kilo toks klausimas: kaip jubiliejinės monetos atrodys, kai/jei ir Lietuvoj bus euras?
Dėl averso viskas aišku, o reverse? Teks nurodyt juk vertę eurais; o kaip Vytis?
----------------------------
Negausiai į tą pristatymą žmonių susirinko. Be tų, kurie turėjo dalyvaut, ir fotografų (žurnalistų nepastebėjau, ir kam jiems vargintis, jei el. paštu gaus pranešimą apie tai, kas vyko), iki 15 nepavyko suskaičiuot.
Teisybę pasakė dail. Žebrauskas: jei jaunumenė ką nors žinos apie Donelaitį, tai turėsim dėkot „Liūdniems slibinams“ (pridurčiau: arba Rolandui Kazlui, įskaičiusiam Metus ir dar spektaklį sukūrusiam). Klausytis lengviau negu skaityti.
[Monetos de visu ir taktilinis pažinimas teikia malonumo; LLTI biblioteka irgi gavo dovanų.]
--------------------------
– Ką parašė Donelaitis?
– Žodžius „Liūdnų slibinų“ dainai.
Manau, jei „Klausimėlis“ būtų filmuojamas šįmet, tikrai toks atsakymo variantas būtų išgirstas.
Esi šimtą kartų teisus: ar dar ką nors ne įdomesnio buvo galima sugalvot? Lietuvos pašto katė vis raiša ir vis raiša. Per visą Nepriklausomybės metą LP neišleido įsimintinų, originalių paštaženklių. Permanentinis monopolio muilo virimas. Jau kadų kadės Jurgis Kunčinas kalbino dailininką ir filatelistą Antaną Rimantą Šakalį. Tame interviu tada dūsauta dėl prastavaizdžių Lietuvos pašto ženklų.
AtsakytiPanaikintiKai man pačiam tenka klijuoti paštaženklį ant siunčiamo atvirlaiškio, žinai, dažniausia renkuosi Lietuvos miestų ir miestelių herbus. Dar akies nerėžia "Lietuvos liaudies muzikos instrumentų" ciklas, taip pat serija „Medinės bažnyčių varpinės“.
Geležėlė
Tuose paštaženkliuos, kuriuos mini, Ričardai, paštaženklių „dailininkų“ kūrybos juk nerasta: herbų kūrėjų – taip, muzikos instrumentų kūrėjų – taip, bažnyčių architektų – taip; o paštaženklio dailininko, kaip savarankiško kūrinio kūrėjo, nes daug ką turėtų lemt būtent šiuo atveju, pvz., jo dydis, – ne. Visiškai sutinku su Tavim. – Beje, o kas nors be mūsų šiuo konkrečiu pašto ženklu dar piktinos?
PanaikintiBeje, ženklo autorius biržietis . „Dailininkas nesu [...] Bet smagu, kad yra tokia galimybė pasireikšti.“
PanaikintiBeje, vakar ėmiau ir paklausiau Roberto Jucaičio, ką jis, kaip dizaineris, manąs apie pašto ženklą, skirtą Donelaičio 300-mečiui.
AtsakytiPanaikintiAtsakymas: „Sunku komentuoti. Pašto ženklai – skaudi tema, kuria rašiau ne kartą, tačiau kol komisijoje sėdės keisti dėdės, tol ši subtilios grafikos sritis ir toliau degraduos. Konkursą daugybė profesionalų ignoruoja (nežinau priežasčių), tad komisija renka laimėtojus iš savo žmonių/darbuotojų rato, o ir estetikos ir meistrystės kriterijai jau nuleisti žemiau grindjuosčių. Aš asmeniškai šį konkursą boikotuoju (nors ir esu triskart laimėjęs). Kol bus dabartinė komisija (beje, įslaptinta), kol bus dabartinis konkurso viešinimas (matyt, reiktų paminėti ir honorarų dydį), tol turėsime, ką turime.“
Robertas Jucaitis teisus. Nieko nepridursime. Tik toliau liksime vartotojai durniai.
AtsakytiPanaikintiDar dėl graudaus juoko. Kai centrinio pašto vidaus kioske perku paštaženklių, man dar siūlo marškinėlių, kavos, kvepalų.
Geležėlė