(29) Tarp kitko: dėl garsiojo įstatymo

Garsiojo, nes tikriausiai nebeliko nė vieno Lietuvoj, o ir daug plačiau, kuris nežinotų, kad priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-295.
Idiotiškas įstatymas. Ir nieko čia nepridėsi. Kuo čia dėta Lietuva? – nebent tuo, kad išsirinko Seimą, kurio 87 nariai pritarė idiotiškam įstatymui. Bet, logiškai pratęsdamas 24 įrašo mintį, turėčiau patikslint: nebuvo, nėra ir nebus Lietuvos (genetivus singularis) – buvo, yra ir bus Lietuvos (nominativus pluralis). Noriu pasigirt, ir gyriuos: balsavau už Liberalų sąjūdį, pirmąja įrašydamas Dalią Kuodytę – ir ji balsavo taip, kaip, mano manymu, ir turėjo balsuot.
Kai kurios isterijon linkstančios reakcijos – arba dirbtinės, arba siauražiūrės. Kad atvėstum, tereikia savęs paklaust: kuris įstatymas vykdomas 100 nuošimčių, ką ten šimtu?... Todėl visiškai pritariu Gražinai Sviderskytei:

Mūsų veiklą reglamentuojantys įstatymai yra geri, gražūs, malonūs skaitiniai, bet kalbant apie jų laikymąsi tenka tik liūdnai nusišypsoti.

Tik gal kai kuriuos būdvardžius būčiau rašęs kabutėse.
Įdomesnis (bent kol kas, iki 2010-03-01) kitas klausimas, plaukiantis iš kalbamo įstatymo 9 straipsnio 6 punkto: kaip bus verbuojama „nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 asmenų)“? Kas sutiks?
O po to, už ką gali būt mėginama taikyt „atitinkamas priemones“, kaip bus traktuojamas 3 straipsnis:

Nustatant nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatas ir atsakomybę už jų pažeidimus, vadovaujamasi:
1) nepilnamečių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), visuomenės ir valstybės interesais;
2) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų profesinių organizacijų savikontrole bei įsipareigojimais;
3) atsakomybės priemonių tinkamumo, efektyvumo ir proporcingumo principu;
4) protingumo principu;
5) sąžiningumo principu;
6) padorumo principu.

Va tada jau LR piliečio, turinčio savo principus, pareiga turėtų būti gint tą, kurį nevertai mėginama kaltinti. Atviri laiškai, peticijos etc.
P.S. Kodėl taip „protingai“ reaguoju? Į irgi idiotišką vad. šeimos koncepciją reagavau „jausmingai“: el. laišką Vilijai Aleknaitei-Abramikienei rašiau, ir atsakymo sulaukiau, kurį perskaitęs supratau: nebelemta susikalbėt, ir nėra prasmės gadint sau nervų.