Iš tiesų, iš tiesų, kai kurie pavyzdžiai yra žavūs! Atsimenu, universitete smaginomės skaitydami dar prieškarinę soc. realistinę poeziją, per kasmečius knygų aptarimus LLTI vis kas nors nesusilaikydavo nepacitavęs bent jau pavadinimo kokios vad. poezijos knygos. O kiek džiaugsmo buvo, kai atsitiktinai skyriuj atsirado Šustausko vad. eilėraščių rinkinys! Deja, tik vieną posmą nusirašiau citatynan; Vytautas Šustauskas, Sunki tiesa, Kaunas: Rovilnė, 2006, p. 32, eil. „Kovotojams už laisvę“:
Bunkeryje sėdžiu vienas[,]Ir tikrai juokingiau už Dabulskį ar Klusą, nes rimtu veidu viskas susakyta. Pagalvojau: juk turėtų būt šitokiu būdu mėgstančių pasismagint ir daugiau; galima būtų net kokį literatūros festivalį „Literatūrinio niekalo skaitymai“ surengt – visai linksma būtų.
Automatas rankoj vis,
Laukiu dieną, laukiu naktį,
Kada laisvė mums nušvis.
taip, čia tokia patikrinta linksminimosi forma. Suveikia beveik visada 100%. Toks festivalis būtų tikrai įdomiau už kokius eilinius PoPa skaitymus. O jau tekstų - kiek nori ir vienas už kitą geresni. Juk į tokius skaitymus publika plūstų. Reik daryt:)
AtsakytiPanaikintir.
Darom! Net vietą esu nužiūrėjęs – prie Vileišių rūmų, po kairei, kur toks įapvalinimas yra (kad užnugaris būtų apsaugotas). Ir mikrofoną pastatyčiau. Reiktų ankstyvą rudenį. Dieną paskelbtumėm nacionaline respekto literatūriniam niekalui diena.
AtsakytiPanaikintiUžnugaris tokiam renginyj, žinoma, svarbu, kad koks įsižeidęs literatas neužkluptų. Aš kažkodėl irgi pagalvojau apie ankstyvą rudenį - naujų mokslo metų pradžia:) Be niekalo nulinktų ir nugebtų mūsų literatūros viršūnėlės:)
AtsakytiPanaikintiPrograma aiškėja: įžanga: vg, įvadas – kmituolis, dar ir vieni iš raiškiųjų skaitovų. Rėmėjais renginio reiktų pasiūlyt tapti leidėjams: jų produkcijai rodysim respektą.
AtsakytiPanaikinti