(728) Tarp kitko: alia tempora, alii mores

rieš porą savaičių gavau el. laišką:

Laba diena,

Esu E[...] M[...], 10 klasės mokinė iš Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos. Kovo viduryje mums bus viešasis kalbėjimas ir tarp kalbėjimo temų, Literatūros skiltyje, buvo potemė "Literatūros tyrinėtojas Virginijus Gasiliūnas teigia, kad "geros knygos yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės". Patvirtinkite arba paneikite šią mintį remdamiesi skaitytomis knygomis." 

Susirinkau įvairios informacijos internete ir šiuo metu rašau kalbą, manau, ji bus gana įdomi. Paskaičiau internete įvairius interviu su jumis, pasirodėte labai p[...] a[...] ir man rūpi jūsų nuomonė apie mano parašytą kalbą :)

Gal, kai baigsiu, norėsite paskaityti, kaip dešimtokė mergiūkštė išplėtojo Jūsų mintį? :)

Laukiu Jūsų atsakymo

Pagarbiai

Na ar kas nors galėtų atsakyt: ačiū, ne, nenoriu ir nenorėsiu?
Atsiuntė, perskaičiau, porą pastabų parašiau, palinkėjau sėkmės sakant kalbą.
Pradžioj buvau šiek tiek sutrikęs: „Susirinkau įvairios informacijos internete ir...“ – Pala, kodėl ne: „Prisiminiau skaitytas knygas ir...“?
– Įtarus ir priekabių ieškantis darais, – nutupdžiau save, perskaitęs E.M. atsiųstą tekstą. Nesvarbu, kaip „informaciją“ sukaupė; bent jau žmogus pats parašė tekstą, kurį perteiks žodžiu.
Kodėl bent tuo džiaugiuos? Ogi štai dėl ko.

Kas čia per kalbėjimai, kas čia per potemės?
Seniai seniai tokių dalykų nebuvo; ir ne per seniausiai, regis, nebuvo: neprisimenu, kad sūnai (*1985 ir *1991) būt klausę kokio patarimo, apie ką čia pakalbėjus. Bet: keičiasi laikai, keičiasi papročiai.
Kas lieka? – Pasirinkau informacijos internete, t.y. ėmiau ir pagooglinau frazę „geros knygos yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės“. Rezultatai:
(1) pokalbis, paskelbtas bernardinuos.lt;
(2 etc.) parduotuvės, kur galima nusipirkt tuos kalbėjimus (maždaug už 5–7 Eur): potemes.lt, moksliniaidarbai.lt, mokslobaze.lt; daugiau nebežiūrėjau.
Matyt, jau visai atsilikau: ar čia viskas tvarkoj, kad kaip niekur nieko galima nusipirkt ir pateikt kaip savo kito žmogaus rašytą tekstą?

Prieduras (03-11). Gimtosios kalbos antrame numery yra mėnraščio redaktorės Ritos Urnėžiūtės straipsnis apie kovo vidury būsiantį viešąjį gimnazistų kalbėjimą, tą patį, apie kurį ir aš užsiminiau, – „Rašom kalbėjimus. Kaina kyla“ (p. 12–18). Autorė, apžvelgusi kalbėjimų pardavėjų paslaugas įvairiais aspektais (tikrai išsamiau nei aš), atkreipusi dėmesį į verslininkų „produkcijoj“ daromas sintaksės, leksikos, rašybos, skyrybos ir kt. klaidas, siūlomų pirkt tekstų tuščiavidurystę [čia jau mano aliuzija – plg. T.S. Elioto eilėraštį „Tuščiaviduriai žmonės“, žr. rinktinę Pavasaris žiemos vidury, 1991, vertė Tomas Venclova, p. 39–42: „... Mes kalbinam vienas kitą / Ir tas kuždesys beprasmis / Lyg vėjo tylus šnaresys žolėje / Lyg žiurkių duslus krebždesys rūsyje / Tarp stiklo skeveldrų ir smėlio“], straipsnį baigia taip:

Apie téisinius, finansinius, moralinius ir psichologinius šio reiškinio aspektùs jau ne kartą rašyta. Būta ir pastangų su juo kovoti. Prie šių pastangų norėčiau prisidėti dviem siūlymais: 1) kuo plačiau viešai (per pamokas, konferencijas, žiniasklaidoje) kalbėti apie kalbų pardavėjų verslą ir šių verslininkų „produkciją“; 2) 2016 m. kalbėjimo įskaitos užduotyse suformuluoti temą apie tokią prekybą, tarkim: „Ar verta pirkti lietuvių kalbos viešojo kalbėjimo įskaitos kalbą? Savo teiginius pagrįskite pavyzdžiais.“ O gal metas svarstyti, ar nereikėtų pertvarkyti kalbėjimo įskaitos, kad ji nevirstų tuščiakalbystės muge? (p. 18)

Dar kartą apsvarstęs situaciją, matau vienintelę išeitį:

Reikia leist laisvai pasirinkti temą: Kalba; Kultūra; Literatūra; o potemė turi būt laimės dalykas – kokią užverstą vieną iš pasirinksi, tokia ir teks [po valandos?] kalbėti (egzamino prototipas).

Ir nebebus prasmės pirkti konkretų kalbėjimą.
P.S. Ar yra prasmės nuorodą į šį įrašą siųst kam nors iš Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojų?