(725) Visiškai tarp kitko: apie knygų mugę

Šįmet buvo pirma knygų mugė, kai nieko nenusipirkau.
Ir labai džiaugiuos atsispyręs pagundoms.
Visai gana perskaityt tai, kas užkabina; jokio noro dar ir turėti.
Ir ne tik todėl, kad praktiškai visos lentynos namie jau pilnos.
Nebematau jokios prasmės kaupti, greičiau atvirkščiai: malonu atiduoti, dovanoti.
Ir dar mintis sukirbėjo galvoj vakar grįžtant namo po Kosto Ostrausko Paskutinio kvarteto pristatymo.
Mūsų literatūrinis gyvenimas per daug ima priklausyti nuo mugių. Toks pliūpsnis knygų prieš mugę, o po to – atoslūgis, nieko vertingesnio; prieš naujuosius vėl šis tas pasirodo (nes taip įrašyta sutartyse su fondais ar dar kuo, kas remia leidybą).
Matyt, kitaip jau ir nebebus.