(727) Užparaštė, cv: dėl aštuntos išnašos

VEU leidžiamam žurnale Žmogus ir žodis (t. 16, nr. 2, 2014) yra Virginijos Cibarauskės straipsnis „Kas, dėl ko ir kaip kovoja literatūros lauke?“ Įdomus ir įžvalgus, tik dėl 8-os išnašos ėmiau ir suabejojau:

Elitinės laikysenos intelektualo [Mindaugo] Kvietkausko ir plikagalvio literatūros seržanto⁸ [Sigito] Parulskio polemika prasidėjo XX amžiaus dešimtame dešimtmetyje, kuomet literatūros lauko naujokas Kvietkauskas nusprendė steigti naują (ar – atgaivinti seną) poeto-akademinio intelektualo padėtį, kuri turėjo sudaryti opoziciją ir pamažu iš literatūros lauko eliminuoti tuo metu dominavusius poetus-svetimus, kitaip – literatūros seržantus. (p. 93)
-----------------------------------
⁸ Šio taiklaus epiteto autorius – Jurgis Kunčinas (Kunčinas, 1996 [= „Seržantai“, Šiaurės Atėnai, 1996-08-17]); jis taikomas Parulskiui ir aplink jį besibūrusiems poetams[*], išsiskyrusiems tuo, kad kvestionavo autoritetus, dekonstravo agrarinį pasaulį.

Suabejojau Kunčino autoryste, nes prisiminiau štai ką: Aidas Marčėnas 1992-ais Santaros-Šviesos suvažiavime skaitė pranešimą „Lietuvių poezijos seržantai“; pranešimas buvo išsp. Metmenyse (nr. 63, 1992, p. 9–23; persp. knygoj Būtieji kartiniai, 2008, p. 288–302). Taigi seržantų autorystė priklausytų Marčėnui, kuris 1992-ais irgi toks jautėsi (Šulinį ir Angelą tebuvo išleidęs).
[*] „ ... aplink jį besibūrusiems poetams ...“ – NB! Tikrai nesijautėm esą стая волков-поэтов, kurios vedlys – Parulskis.

Ir dar trys abejonės:
(a) abejotinai skamba poetai-svetimi kalbant apie tos kartos poetus; vis dėlto – svetimi, tai tie, kurie išleido antologiją Svetimi; jie Cibarauskės str. vadinami visai svetimais;
(b) ar yra rimtas pagrindas teigti, kad praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio lietuvių literatūros lauke dominavo seržantai?
(c) „... naujokas Kvietkauskas nusprendė steigti...“ – ar pagrįsta kreipti jo kultūrinę biografiją vienišojo vilko link? – Kvietkauskas – įžangininkas (žr. Įžanga: jaunųjų poetų kūrybos almanachas, sudarė Mindaugas Kvietkauskas, Vilnius: [Moksleivis], 1994).