Ričardas Norvila, filosofijos mokslų dr., psichoterapeutas ir kompozitorius; buv.
State of Sabotage pilietis, gimęs Šiauliuos, gyvenąs Maskvoj, bene vieninteliame
interviu gimtąja kalba:
Norėčiau papildyti Kantą, sakiusį, kad jam transcendentinio dvasingumo požymis yra moralinis imperatyvas arba virš galvos esantis begalinis žvaigždėtas dangus. Pridurčiau, kad man tai – dar ir benamio šuns akys, kurias pamatęs, negali nepasidalinti tuo, ką turi. (ŠU leistas Mokslo, kultūros, meno ir technologijų park@s, nr. 47, 2006-12, p. 1; R.N. kalbino redaktorė Sigita Inčiūrienė)
Pradžioj nustembi, paskui pagalvoji: visai suvokiama, kodėl prieduro prie Kanto autoriaus namuose reziduoja net dvi katės:
Katės man yra angelai. Žiūrėdamas į katės akis, matai kitą pasaulį, begalybę. (ibidem, p. 4)
Neturiu nei šuns, nei katės. Jei reiktų rinktis, gal išties geriau begalybė negu gyvas priekaištas akyse.
Taigi, Virgi, tasai "Park@s", paskutiniaisiais gyvavimo metais dar pervadintas "P@rketu", žinai, buvo puikus laikraštis. Visada jame būdavo ką skaityti. Ką iš tikrųjų skaityti - su dome, interesingai.
AtsakytiPanaikintiGeležėlė
Ką tik gavau teležinelę iš Romo Railos. Praneša, tarkuosiąs 4 viedrus obuolių, spausiąs sulčių. Tą darysiąs su pertraukom, kad nepasitemptų sausgyslių. Terliosiąs gal lig devintos. O rytoj jau užraugsiąs vyną.
AtsakytiPanaikintiTokios nuostabios naujienos iš Siesikų, Virgi. Magėjo pasidalinti su Tavimi. Nors Romo knyga, mūsų pavadinta "Žygdarbis" neišėjo, bet, žiūrėk, jis vis tiek sau žygdarbiauja!
Geležėlė
P. S. Šiandien akių gydytoja Vida Karalienė diagnozavo man kataraktos užuomazgą
Ačiū, Ričardai, už gerą žinią iš Siesikų. Kartkartėm vis prisimenu Romą; džiugu, kad prasmingais rudeniniais darbais užsiima. Kad jo „Žygdarbis“ vis neišleidžiamas – labai liūdna (gal jį uteniškiai užraugė ir poezijos konjaką brandina? bet kam gadint vyną?). Tikrai geras rinkinys. O katarakta nieko gero.
Panaikinti