(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-09-04

(502) Dėl juoko: štai ko nori merginos

1912 metais Bostone toks Pranas Milašauskas išleido rinkinį Yvairios dainos, surinktos iš visokių raštų; pats surankiojo, prie kai kurių nurodė autorius, prie kai kurių ne. Skaitinėdamas užkliuvau už tokios anoniminės:
Įsipyko

Sako man vaikynas,
Jog aš kaip žvaigždelė,
Jog aš kaip uogelė –
Tokia jam meilutė.

Antras pavadina –
Nekalta roželė,
O kits atsiduksęs:
Gražiausioj mergelė.

Jau man įsipyko
Tuos žodžius girdėti,
Lai nors viens pasako:
Reik ją pamylėti.
Tik liežuviu malt ir prieš amžių būdavo negana.
P.S. Šiaip labai įdomu skaitinėt tokius „kultūriškai nereikšmingus“ leidinėlius, galinčius būt nebent kultūrinės antropologijos objektais. Tarkim, šitam rinkiny yra „Gyvanašlio daina“, ilgiausia virtinė (keliasdešimt) ketureilių, kuriuose fiksuojami išgyvenimai per rusų–japonų karą XX amžiaus pradžioj, ir pan.; arba rimas: mergelė–patelė – ech, collegos verbaliniai pasileidėliai, deja, šiuo atveju patelė pačios (žmonos) mažybinė forma. :)

2 komentarai:

  1. Kai daina anoniminė, tai dar neaišku, kas ją kūrė. Gal "poetas" - vyras, apie moters norą sprendžiantis pagal save?.. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, Danute, jūs teisi; beveik neabejotina, kad rašė jis, o ne ji; be to, ir ta paskutine eilute juk tenorėta pasakyt: mergelė nori išgirdėt „Aš tave myliu“, ne tik komplimentų klausytis.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)