(507) Užparaštė, lxxii: apie filosofiją – kaip žodį, šį tą reiškiantį

Prae scriptum. Ką veikiau šįvakar grįždamas iš darbo namo? Aišku, skaičiau senstelėjusią (5+ metų senumo) periodiką. Palaimintojo Jurgio Matulaičio stotelėj apžvelgiau 19 troleibuso bendrakeleivius: penki per ausines kažko klausosi, aštuoni maigo/skaito mobiliuosius/išmaniuosius, kiti tiesiog keliauja iš taško A į tašką B, žvelgdami į didį Kažką priešais save ar už troleibuso lango, o aš kažkokius senus laikraščius skaitinėju; nors abejoju, ar jie į mane kreipė dėmesio.

Labai geras dalykas buvo šio amžiaus pirmajam dešimtmetį Šiaurės Atėnuose skelbti -lj- [= Laimanto Jonušio] pastebėjimai „Penki sakiniai apie mūsų kalbą“. 2008-ų liepos 4-os numerio 9-o puslapio dešinysis apatinis kampas:

Firma prisistato: „Visko, ką mes darome ir kaip mes darome, pagrindas – mūsų filosofija.“ Tai nėra „filosofija“ įprastine prasme, tai „naujoji“ filosofija, kuria gali vadovautis ir futbolo treneris, ir politikas, ir eilinis vartotojas. Iš tikrųjų tokiais atvejais turima galvoje principai, pažiūros, pasaulėžiūra, strategija ar pan. O ši naujoji vartosena atėjo iš anglų kalbos, kurios žodynas duoda tokį pavyzdį: „Jos gyvenimo filosofija – naudotis kiekviena suteikta proga.“ O gal jau reikia sakyti, kad mūsų kalba pasikeitė ir žodis „filosofija“ tiesiog įgijo dar vieną reikšmę?

Žodžių reikšmės fiksuojamos žodynuose. Atsiverčiu Lietuvių kalbos žodyno II tomą C–F (1969):

filosòfija sf. (1) TrpŽ mokslas apie bendriausius gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos dėsnius: Marksistinė filosòfija DŽ. Graikų filosòfija DŽ. (p. 1178)

Kas pakeista jau Nepriklausomybės laikais darant lkz.lt, internetinį LKŽ? — Taip, atspėjot. Neliko tik: Marksistinė filosòfija DŽ. O pats filosofijos apibūdinimas liko tas pats, 1969-ais užfiksuotas, grynai materialistinis. Ką jau ten kalbėt apie kitą, antrąją, filosofijos reikšmę.