Kurtuvėnai [...] Dvaro nėra – sudegė per pirmąjį karą, ir parkas sunykęs. Tik balta bažnyčia, tik senos kapinės su puikiu italų skulptoriaus darbu – grakščia renesansiška mergaitės statula ant šešiolikmetės dvarininkaitės kapo. Meno šedevriukas.Nesu matęs, nežinojau esant (ar jau buvus?). Kur pasitikslint? Aišku, Broniaus Kviklio Mūsų Lietuvoj:
Kurtuvėnų kapinėse buvo pastatytas nepaprastai dailus juodo marmuro antkapis su verkiančios mergaitės statula. Jį už 8000 rublių pastatė Bačaičių [dabar ofic. Bacaičiai] (prie Ventos) dvarelio savininkai jų mirusiai jaunai dukrai, tačiau 1914 m. karas ir tolimesni įvykiai neleido tėvams pargabenti jos palaikų iš Lenkijos. (t. IV, p. 475–476)Gal kas ką nors žinot daugiau, tiksliau? Gal kas matėt (1986-ais stovėjo, kaip supratau)? Smalsu, kas per meno šedevriukas, ar tikrai iš Italijos? Ir kieno kenotafą jis puošia? (Pats neturiu laiko giliau knistis.)
 |
| Janinos Rimgailaitės kapavietė Kurtuvėnuose (Vlado Staponavičiaus nuotrauka iš čia, 1976) |
 |
| Juzefos Koriavaitės kapavietė Rumbonyse (Alytaus r.; Mindaugo Černiausko nuotrauka iš čia, 2007) |
Ačiū, nepasirašęs žmogau, už patikslinimą.
Vaje, Virginijau, ta statula jau turbūt virš dešimties metų kaip metalo vagių pavogta! O buvo (netikiu, kad išliko neišlydyta) tikrai meniška - visada prie jos stabteldavau eidamas prie savo giminaičių kapo. Tai Janinos Rimgailaitės kapavietės skulptūra.
AtsakytiPanaikintiŽr.: http://www.balsas.lt/naujiena/526168/kumecio-vaikas-su-direktoriaus-likimu
Ir į "Google vaizdai" dar įvedus "Rimgailaitės kapavietė" pora fotografijų meta.
Ačiū, Vigmantai, apšvietei. Tiesiog turiu silpnybę – jei tik yra proga, aplankau bet kokias senas kapinaites. Kviklio ir Staponavičiaus versijos skiriasi, bet čia jau, matyt, labai giliai tektų kapstytis, norint išsiaiškinti, kodėl liko kenotafas, kas per meistrai tą skulptūrą sukūrė etc. Beje, su Sprindžiu kartu važiavo ir fotografė Ona Pajėdaitė; visai tikėtina, kad jos archyve irgi yra tos kapavietės nuotrauka.
Panaikinti„Virš dešimties metų“ – pasirodo, lygiai prieš dvidešimt.
AtsakytiPanaikintiIš Kurtuyvėnų regioninio parko svetainės:
„Pats prabangiausias Kurtuvėnų kapinėse buvo Rimgailų antkapinis paminklas (mauzoliejus). Tačiau 1992 metais bronzinę merginos skulptūrą ir metalinį krucifiksą pagrobė vandalai. Liūdną dvarininkų giminės likimą vis dar mena juodo granito antkapis su obelisku.“
Dingtelėjo: vandalai tai vandalai; o va tas, kuris iš jų nupirko tą skulptūrą ir krucifiksą kaip metalo laužą? Taigi ne aklas buvo, matė, ką perka. Bet ką aš čia dūsauju – nebėr, ir taškas.
PanaikintiGreičiausiai iš tos pačios giminės ir architektas bei dailininkas Fulgencijus Rimgaila, kurio vardu Vilniuj viena gatvytė pavadinta (tik reiktų ir ten, ir lt. wikipedijoj pataisyt: ne Rumgayłło, o Rymgayłło; ech, tas copy–paste).
AtsakytiPanaikintiVisai smagus skaitinys: Przypadki Fulgentego Rymgayłły.
analogas http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7664 Rumbonyse Alytaus r.
AtsakytiPanaikintiŠį nuostabų paminklą lankydavau dar maža būdama, kai su močiute važiuodavome tvarkyti jos tėvelių kapų. Močiutė kilusi iš šių apylinkių - krikštyta ir šliūbą ėmė Kurtuvėnų bažnyčioje. Ji minėjo, kad kape palaidota dvarininkų Rimgailų vaikai vyresnioji dukra ir jaunesnis sūnus - abu mirė nuo džiovos.
AtsakytiPanaikintiApie 1979 metus vykome į ekskursiją po Žemaitiją (iš pionierių stovyklos Bubiuose) - buvome užvažiavę ir į Kurtuvėnų kapines, būtent prie minėto paminklo. Ką pasakojo vadovas nelabai pamenu, bet labai įstrigo, kad po karo vokiečiai atsitraukdami (tose vietose ėjo fronto linija) norėjo išsivežti tą skulptūrą, bet netikėtai greitai turėjo trauktis ir iš to pykčio, kad nebespės pasiimti vokiečių karininkas išsovė į skulpūrą - liko kuklos pėdsakas ir mes visi jį apžiūrėjome.
Labai gaila jeigu iš tikrųjų šį skulptūra sunaikinta.
Mano senelė dalyvavo Rimgailų vaikų laidotuvėse. Jie buvo palaidoti kitame kape ir liko ten.Tėvai iš sielvarto pardavė dvarą ir už gautas lėšas pastatė šį paminklą. Paminklą vokietis buvo išvežęs,bet jam sąžinė prabilo ir parvežė atgal ir pastatė į savo vietą.Tikėkime kad tam verslininkui,kuris nupirko šį paminklą ,taip pat prabils sąžinė.... Tai atsitiks tuomet,kai negandos užpuls jo artimuosius....
AtsakytiPanaikintihttps://savb.lt/wp-content/uploads/2020/04/186-2.pdf
AtsakytiPanaikintiŠeimos kapas yra visai šalia šio paminklo, todėl ten labai dažnai lankydavausi. Iš senelių girdėjau būtent tą istoriją, kad Rimgailų vaikai niekada nebuvo palaidoti, nes buvo atsisakyta šventinti paminklą dėlto, kad kryžius buvo 'po kojomis', ir gulsčias, o ne stačias.
Labai ačiū už Vytenio Rimkaus rašinį Šiaulių krašte 1992-ais. Daug svarbių žinių ten yra.
Panaikinti