šis tas apie šį tą

(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2012-01-17

(255) Užparaštė, xxvi: apie dienos istorijas

Kęstučio Šiaulyčio pieš.
Kas atsitiko tą ar kitą dieną prieš x metų – tokių tekstukų ar laidų per radiją yra; gerai, kad yra, bet primenami faktai, kuriuos ir pats palygint nesunkiai gali rast. O va jei paieškojus įdomesnių istorijų, susijusių su konkrečia diena? – gal jau prieš porą metų toptelėjo galvon klausimas (iš radijo, LR, ilgesio? gal). Vis užtinku, kai ką užsifiksuoju, bet 365-ios – nepasiekiama kiekybė, tad gal visai nesvarbu, kad šiandien pasidalinsiu vakar susidėliojusia galima istorija, skirta kovo 4-ai.

1989-ų kovo 4-ą išėjo pirmasis numeris Lietuvos žaliųjų informacinio leidinio Žalioji Lietuva (redaktorė Rūta Grinevičiūtė; numerį paruošė Rita Miliūtė, Kęstutis Šiaulytis, Sandra Gražytė; redakcinė kolegija: Artūras Abromavičius, Vaidotas Antanaitis, Saulius Gricius [būt prasminga išleist apie šį žmogų knygą, manau], Rūta Grinevičiūtė, Saulius Lapienis, Zigmas Vaišvila; tiražas 50 000; kaina 20 kp). Ketvirtame puslapy paskelbtas ir toks laiškas:
Aš, Vydė Vaičekonytė, gyvenanti Kaune, Ašigalio g. 47-68, skelbiu savo butą Nebranduoline, demilitarizuota zona.
Tą pat padarė ir Jonas, Rita, Eglutė ir Inga Stegvilai (Klaipėda, Spalio pr. 17-19), tiksliau – J.S. savo, žmonos ir dukrų vardu. O prasidėjo viskas, regis, nuo Gyčio Padegimo, kuris Šiaulių dramos teatrą ir erdvę virš jo tokia zona paskelbė?
Va rast reiktų Vydę Vaičekonytę (pagooglinęs teradau, kad 2007-ais tapo atestuota architekte) ir/ar Joną Stegvilą ir paprašyt prisimint tuos rašytuosius laiškus. Sykiu būtų prisimintas ir laikas, kai oi daug Lietuvoj buvo pacifistų (jokių kariuomenių!) ir žaliųjų (jokių atominių elektrinių! [tebemanau, kad atominės Lietuvai tikrai nereikia]).
Tokia galėtų būt kovo 4-os istorija. Galėtų.
žymos: , , , ,

6 komentarai:

  1. Inga2012-01-17 14:05

    Šiaulyčio piešinukas labai siejasi su vakarykšte „Panorama“, kur buvo pasakyta, kad Lietuvoje dabar yra 11 000 (!) sunkiaisiais metalais arba kitomis pavojingomis atliekomis užterštų vietų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. —vg—2012-01-17 14:40

      Pirmasis to pirmojo Žaliosios Lietuvos numerio sakinys: „Lietuvos ekologinė situacija yra katastrofiška.“

      Panaikinti
  2. Baltasis Vaiduoklis2012-01-17 15:57

    Ko gero čia lemiamą įtaką turėjo štai ši daina:
    http://www.youtube.com/watch?v=i4eOmYsiGt8

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. —vg—2012-01-17 16:26

      Taip, iškart prisiminiau tą dainą, vos pamatęs, kad siūloma Cojaus pasiklausyt! Labai labai galimas variantas, bet ar tikrai lemiamą įtaką? 1988–1989 – tai ir kovos prieš Ignalinos III reaktoriaus statybą metai, piketai, gyvieji žiedai ir pan.

      Panaikinti
  3. Baltasis Vaiduoklis2012-01-17 17:20

    Mintis, manau, tikrai pasiskolinta, pernelyg panaši formuluotė. Nors žinoma reiktų patikslinti kokiais nors būdais. Bet kokiu atveju, įdomi iniciatyva...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. —vg—2012-01-17 21:53

      Vis dėlto manau, kad tvyranti atmosfera: be visų ekologinių iniciatyvų, pradžioj dar tik ne per daug atvirai formuluojamos antimilitaristinės nuostatos „Soviet Army – Go Home! [to your families and childrens]“ (pvz.: 1989-07-07/16 vad. Taikos žygis prieš sovietų armijos niokojamą Lietuvos gamtą; poligonai etc.), taigi, atmosfera „lemiamą įtaką turėjo“ to moralinio mosto (minties, turinio) radimuisi, o Cojaus daina – gal įtakos formuluotei (1/2 – nebranduoline; ar Cojus buvo pacifistas – nežinau, netikrinau, ar jo dainų tekstuose yra невоенная зона ar kas analogiško). Beje, kova prie branduolinį ginklavimąsi buvo ir vad. sovietinių taikos siekėjų sritis, visi vad. Taikos kongresai ir pan., – ką turėjo galvoj Cojus? – branduolines raketas ar atomines elektrines (pvz., Černobylio)? Manau, raketas; o mes juk atomines elektrines (visų pirma pirmiausia) turėjom [kame? galvoj?; kur visa tai dingo?].

      Panaikinti

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)