Netrukus susitikau rašytoją Joną Marcinkevičių [*], su kuriuo dažnų ryšių nepalaikiau, tik retkarčiais kur nors šnekteldavome. Jis pasiūlė:Važiuodamas iš darbo troleibuse perskaičiau. Ir va vis tebegalvoju, ką reiškia m. ž.. Vienintelis plėtinys sukiojas galvoj: myžti žodžiais. Kokių variantų dar galėtų būt?
– Važiuokim į prezidentūrą pas Justiną Paleckį.
– Ko ten? – nustebau. – Juk jis prezidentas.
– Nuvyksim, pažiūrėsim ir parašysim, kaip Paleckis m. ž..
Abu šyptelėjom: tai buvo natūralizmo estetikos metafora. (p. 9)
[*] lt.wikipedijos įrašą galima būt paspalvinti kad ir gabaliuku: J.M. Nürnbergo procese (kiek išsiaiškinau, vienintelis lietuvis, tame oficialiai dalyvavęs, – kaip Tiesos specialusis korespondentas; yra išlikę jo laiškų Tiesos galvai Genrikui Zimanui, atskeidžiančių gan tragikomišką siųstojo korespondento padėtį: visi jo pranešimai turėję eit per Maskvą, o jis per prastai mokėjęs rusiškai; atsiskaitė/parašė/pranešė tik post factum, grįžęs Vilniun).
m. ž. - muša žmoną
AtsakytiPanaikintiPrezidentūroj??? Ar ne per žiaurus vaizdas?
PanaikintiMulkina žmones?
AtsakytiPanaikintiAtsiprašau, bet sistema man pernelyg sudėtinga, liksiu anonimu.
Jei „mulkina žmones“, tai ko jau čia neužrašius? Ir į natūralizmo estetikos metaforą nepanašu.
PanaikintiO dėl komentavimo sistemos sudėtingumo – nesutinku:) Pasirenki komentuoti kaip: Vardas / URL, įrašai vardą, – ir viskas, nebe anonimas.
Ale pasakyk tais laikais "Stalinas mulkina žmones, Paleckis mulkina žmones, Molotovas mulkina žmones" - kur atsidurtum?
AtsakytiPanaikintiApie „tuos laikus“: kai frazė [kurią mėginam atspėt] buvo pasakyta – 1940-ų birželio pabaigoj – dar nevežė, pirmieji trėmimai tik beveik po metų, o va kada Žlabys-Žengė rašė – tiksliai neaišku: 1980-tinių pabaiga?; manau, sutrumpino tuos žodžius ne dėl kokių politinių baimių, o tiesiog nenorėdamas vartot per daug natūralistiškai (jo manymu) skambančio posakio.
Panaikinti