(262) Miłoszo exmetų vilniškieji kontekstai

Ogi būna gyvenime ir smagių dalykų, būna! Va gavau bičiulio Ričardo Šileikos, kasdienybės skaitytojo, klausytojo ir žiūrovo, el. laišką su penkiais fotopriekabais:

Mano džiaugsmas, pareiga ir atsakomybė – Tau, Virgi, elektroniškai pasiųsti šiuos liudijimus iš savo skaitmeninės fotomuilinėlės. Toks štai lietuviškas socialinis kontekstas.
Ričardas Paskutinysis

Perskaitęs prisiminiau: seniai, 2010-04-19, buvau gavęs el. paštu tokį vaizdajuokį – priminimų, pritvirtintų prie tilto turėklų taip, kad tik parklupęs ar pritūpęs gali perskaityt, perdirbinį. Gan cinišką, bet sykiu ir juokingą.
Bet čia šiaip, asociacija, ir tiek.
O rimčiau šnekant:
Ačiū, Ričardai, už priminimą teisybės: kad pamatytum, reikia ne nosį tekstan – ant popieriaus, švarko ar marškinių užrašytan – įbesti, o atsitraukt, iš toliau pažvelgt; kuo iš toliau, tuo gražiau:)

P.S. Jei ką domintų sovietmečio kultūros istorija, siūlau pasiklausyt, kas buvo pasakojama per seminarus LLTI.