(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-12-13

(553) Visiškai tarp kitko: rašytojų indėlis literatūrologijon

Romas Gudaitis:
Manęs daug kas klausia, kuo skiriasi esė nuo straipsnio? Štai jums atsakymas: kai autorius rašo be dantų ir kūrinys bedantis – tai esė, o kai aštriai rašo dantingas žmogus – tai publicistika ir gilios teorinės įžvalgos bei apmąstymai. (cit. iš čia)
Ir jokių svarstymų nereikia. Patikrinai dantis, kaip kokiam perkamam arkliui, ir viskas aišku.

[12-20] Andrius Jakučiūnas:
[...] „esė“ paprastai vadinu tai, kas yra aptaku, beprasmiška ir nekokybiška, kas gal jau nebe visai literatūra [...]. (LM, 2013-12-20, p. 13)
Eseistikos (tapusios mada?) saulėlydžio ženklai? O gal priminimas, kad eseistika yra ne tai, ką įsivaizduojam ja esant? Pirmiausia: short piece of writing written from an author's personal point of view; ar point of view gali būt įvardintas kaip beprasmis? – Tada tai ne point of view.

2 komentarai:

  1. Nieko keisto, juk esė (pranc. essai) savo pirmine reikšme tėra tik 'bandymas' [rašyti] :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tada Jakučiūnas turėjo rašyt: kas gal dar ne visai literatūra, o parašė: kas jau nebe visai literatūra :) Jei žmoniškai kalbėtumėm, jis pliurpalus, pilstymą iš tuščio į kiaurą vadina esėm.

      Panaikinti