šis tas apie šį tą

(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-12-09

(551) Visiškai tarp kitko: atbulinė pavara, minties

Perskaitai teiginį, kuris labai tiktų kaip vertinamasis. Tarkim, iš Émile’io Ciorano Žlugimo mokslo:
[...] jis kalba kitų vardu, jo „aš“ myli daugiskaitą. O tas, kuris kalba kitų vardu, visada yra apgavikas. Politikai, reformatoriai ir visi tie, kurie remiasi kolektyviniais interesais, yra sukčiai. (Metai, 2002, nr. 4, p. 138, vertė Zigmantas Ardickas)
O tada imi galvot, ką čia taip įvertinus.
žymos: ,

9 komentarai:

  1. Inga2013-12-09 21:58

    Klausimas autentiškos (sic!) asmenvardžių rašybos šalininkui: kam reikia rumuno vardą rašyti prancūziškai? Jis gyveno Prancūzijoje ir rašė prancūziškai, bet juk dėl to netapo prancūzu. Patys prancūzai, tuo labiau visi kiti, Vikipedijoje rašo jį: Emil Cioran.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. —vg—2013-12-10 02:38

      Šiuo atveju klausimas visai pagrįstas; taip, reikėjo rašyt Emilis; „prancūziškai“ užrašiau todėl, kad tokia vardo forma, Émile, pateikta Metų žurnale (ir kai kurių jo knygų viršeliuos). O šiaip, užtektų tik pavardės, kaip pasirinkta leidžiant jo Œuvres „Plejados“ serijoj. – Na, norėdamas reabilituotis bent jau savo akyse, prisiminiau: rašau Chaimas Sutinas, o ne Chaïmas Soutine’as. :)

      Panaikinti
    2. Inga2013-12-10 10:49

      Taip, iš to didelio „autentiškumo" rusų, kinų ir kt. nelotyniškų rašmenų pavardės daug kur spaudoje, net kultūrinėje ir mokslinėje, rašomos vakarietiškai: Mikhailovas, Mo Yanas etc.

      Ar LLTI biblioteka gauna „Gimtąją kalbą“? Tas straipsnelis apie Putino sakinį iš „Sukilėlių“, kurį tikrinau rankraštyje, yra 11 nr. Jei ne, GK redakcija galėtų padovanoti.

      Panaikinti
    3. —vg—2013-12-10 12:22

      Autentiškumo principas, mano įsitikinimu, yra teisingas, taip stengiuos rašyti, nesistengdamas kitaip darančių atverst į savo „tikėjimą“. Transliteracijos iš kirilicos į mūsų rašmenis principai yra gan aiškūs, nusistovėję, o hieroglifų transkripcijos – toli gražu ne; tarkim, būdavo rašoma Hirosima [mano meile] (kaip ir rus.), pranc., angl. – Hiroshima, dabar jau ir mes lyg dažniau rašom Hirošima; būdavo japonų poetas Basio (kaip ir rus.), dabar Bashō arba Bašio; gal ir klystu, bet abejoju, ar šiems atvejams verta mums kurti savą sistemą, savus principus, gal vadovautis kokiais plačiausiai pasitelkiamais, „vakarietiškais“?
      Dėl Gimtosios kalbos. Paklausiau; deja, jau dveji metai nebeužsakoma; jei padovanotų – būtumėm labai dėkingi.

      Panaikinti
    4. Inga2013-12-10 14:06

      Rytoj išsiųsim paštu.

      Panaikinti
    5. —vg—2013-12-13 11:26

      Ačiū, gavom. Jau ir perskaičiau Pačios tekstą.
      Štai kokia hipotezė susiklostė dėl skirtingai vadinamo – Klevų ir Liepų – dvaro Sukilėliuos. Pradžioj Putinas dvarą pavadino taip, kaip jam atrodė gražiau, bet paskui prisiminė, kad gražusis pavadinimas jau panaudotas: Krizėj (1937) jau buvo Klevų dvaras (o to romano geriau nepri[si]mint), tai ir parinko kitą vardą – Liepų dvaras. Taigi, manyčiau, kad ne pamiršo (ką tame kūriny rašęs), o prisiminė (ką kitame – dar anais laikais – jau rašęs).

      Panaikinti
    6. —vg—2013-12-13 11:30

      P.S. Labai teisingas Išsivadavimo vertinimas, šaunuolės recenzentės.

      Panaikinti
  2. Inga2013-12-13 14:20

    „Malonu girdėti“, – vienos šaunuolės recenzentės:), sėdinčios tame pačiame kambaryje (R.U.) reakcija.

    Tas pats Klevų dvaro pavadinimas dviejuose Putino romanuose – dar viena keistenybė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. —vg—2013-12-13 14:49

      Krizėj vaizduojamas Klevų dvaras = Lašmenpamūšio dvaras, priklausęs Borisui Melngailiui, tad tuolab toks pavadinimas kitame romane nevartotinas.

      Panaikinti

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)