(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-12-09

(551) Visiškai tarp kitko: atbulinė pavara, minties

Perskaitai teiginį, kuris labai tiktų kaip vertinamasis. Tarkim, iš Émile’io Ciorano Žlugimo mokslo:
[...] jis kalba kitų vardu, jo „aš“ myli daugiskaitą. O tas, kuris kalba kitų vardu, visada yra apgavikas. Politikai, reformatoriai ir visi tie, kurie remiasi kolektyviniais interesais, yra sukčiai. (Metai, 2002, nr. 4, p. 138, vertė Zigmantas Ardickas)
O tada imi galvot, ką čia taip įvertinus.

9 komentarai:

  1. Klausimas autentiškos (sic!) asmenvardžių rašybos šalininkui: kam reikia rumuno vardą rašyti prancūziškai? Jis gyveno Prancūzijoje ir rašė prancūziškai, bet juk dėl to netapo prancūzu. Patys prancūzai, tuo labiau visi kiti, Vikipedijoje rašo jį: Emil Cioran.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šiuo atveju klausimas visai pagrįstas; taip, reikėjo rašyt Emilis; „prancūziškai“ užrašiau todėl, kad tokia vardo forma, Émile, pateikta Metų žurnale (ir kai kurių jo knygų viršeliuos). O šiaip, užtektų tik pavardės, kaip pasirinkta leidžiant jo Œuvres „Plejados“ serijoj. – Na, norėdamas reabilituotis bent jau savo akyse, prisiminiau: rašau Chaimas Sutinas, o ne Chaïmas Soutine’as. :)

      Panaikinti
    2. Taip, iš to didelio „autentiškumo" rusų, kinų ir kt. nelotyniškų rašmenų pavardės daug kur spaudoje, net kultūrinėje ir mokslinėje, rašomos vakarietiškai: Mikhailovas, Mo Yanas etc.

      Ar LLTI biblioteka gauna „Gimtąją kalbą“? Tas straipsnelis apie Putino sakinį iš „Sukilėlių“, kurį tikrinau rankraštyje, yra 11 nr. Jei ne, GK redakcija galėtų padovanoti.

      Panaikinti
    3. Autentiškumo principas, mano įsitikinimu, yra teisingas, taip stengiuos rašyti, nesistengdamas kitaip darančių atverst į savo „tikėjimą“. Transliteracijos iš kirilicos į mūsų rašmenis principai yra gan aiškūs, nusistovėję, o hieroglifų transkripcijos – toli gražu ne; tarkim, būdavo rašoma Hirosima [mano meile] (kaip ir rus.), pranc., angl. – Hiroshima, dabar jau ir mes lyg dažniau rašom Hirošima; būdavo japonų poetas Basio (kaip ir rus.), dabar Bashō arba Bašio; gal ir klystu, bet abejoju, ar šiems atvejams verta mums kurti savą sistemą, savus principus, gal vadovautis kokiais plačiausiai pasitelkiamais, „vakarietiškais“?
      Dėl Gimtosios kalbos. Paklausiau; deja, jau dveji metai nebeužsakoma; jei padovanotų – būtumėm labai dėkingi.

      Panaikinti
    4. Rytoj išsiųsim paštu.

      Panaikinti
    5. Ačiū, gavom. Jau ir perskaičiau Pačios tekstą.
      Štai kokia hipotezė susiklostė dėl skirtingai vadinamo – Klevų ir Liepų – dvaro Sukilėliuos. Pradžioj Putinas dvarą pavadino taip, kaip jam atrodė gražiau, bet paskui prisiminė, kad gražusis pavadinimas jau panaudotas: Krizėj (1937) jau buvo Klevų dvaras (o to romano geriau nepri[si]mint), tai ir parinko kitą vardą – Liepų dvaras. Taigi, manyčiau, kad ne pamiršo (ką tame kūriny rašęs), o prisiminė (ką kitame – dar anais laikais – jau rašęs).

      Panaikinti
    6. P.S. Labai teisingas Išsivadavimo vertinimas, šaunuolės recenzentės.

      Panaikinti
  2. „Malonu girdėti“, – vienos šaunuolės recenzentės:), sėdinčios tame pačiame kambaryje (R.U.) reakcija.

    Tas pats Klevų dvaro pavadinimas dviejuose Putino romanuose – dar viena keistenybė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Krizėj vaizduojamas Klevų dvaras = Lašmenpamūšio dvaras, priklausęs Borisui Melngailiui, tad tuolab toks pavadinimas kitame romane nevartotinas.

      Panaikinti