 |
| piešinys iš cituotos Širšės, nr. 2, p. 1 (kaip profilio atvaizdas visai tiktų) |
[Pasvarstęs] manau, kad lietuviškai tokius dalykus derėtų vadint dzinguliukais. Taip ir vadinti tokio pobūdžio eiliuoti tekstai pirmosios Respublikos laikais. Pavyzdžių? Prašom.
Pirmasis lietuvių Brazilijoj satyros-kritikos žurnal[iuk]as Širšė, 1930, nr. 1, p. 5, du pavyzdžiu (spėtina, perspausdintu iš Lietuvos ūkininko):
Vieni krūmuos bobas smaugia,Beje (1), ne toks jau nekaltas dalykas tie dzinguliukai kartais būdavo. Dienoj (1934-01-21, p. 7) radau vaizdelį (gal ir iš natūros) „Dzinguliukai...“ su paantrašte „Teismo salė“:
Kiti šnapsui cukrų raugia,
Dzingul dzingul dzinguliukai
Dzinguliukai dzinguliai.
-----------------------------
Kaimo mergos pagal madą
Be sijonų vaikščiot žada,
Dzingul dzingul dzinguliukai
Dzinguliukai dzinguliai.
Buvo šeimyninis vakarėlis, buvo ir dzinguliukai... O po viso to – peštynės ir teismas.Ėjo Liucė per Suvalkus... – o kaip toliau?
– Kaip ten viskas įvyko? – klausia teisėjas Vlado Kurkausko.
– Jie mane sumušė ir tiek... O už ką, aš nė pats nežinau...
– Kas tokie mušė?
– Jonas su Nikodimu...
– Už ką jūs jį mušėt?
– Už dzinguliukus, pone teisėjau.
– Kaip tai už dzinguliukus?
– Labai paprastai... Girtas jis pradėjo dainuoti ir įžeidė mano žmoną... Ėjo Liucė per Suvalkus... Ką gi tokiam nepraustaburniui darysi...
– Jis, pone teisėjau, įsivaizduoja, kad jo žmona gražuolė ir karalienė. Bet faktiškai ji yra tokia pat kaip ir visos. Jei tik ant jos žodį, tai jis kaip smakas ir puola... Nemoka nė kompanijoj laikytis... Visi dainavo ir aš dainavau...
– Atsiprašau. Kodėl jau nė vieno nelupom, o tik tave. Ar manai, už tai gavai lupti, kad tavo geras balsas?!
Teisėjas visiems priteisė po tris paras daboklės.
Beje (2), grįžtant giliau kultūros istorijon, reiktų tart žodį kitą apie vad. gadzinkas, davatkų ar girtuoklių, kiek prisimenu, bet nebesinori.
P.S. Galėtų būt visai įdomi tema gal net daktaro disertacijai: rimuoti lietuviški [pop]tekstai. (Ne, netiksliai suformulavau.)
Dėtas ne dažnumas, o greitumas.
AtsakytiPanaikintiRusiškai частый daugiareikšmiškesnis žodis negu liet.dažnas. Viena iš reikšmių: Состоящий из отдельных моментов, движений, звуков и т.п., быстро, без перерыва следующих один за другим.
ЧАСТУШКА Название происходит от слова частый — быстрый, повторяющийся много раз. Оно отражает манеру исполнения частушки: ее поют быстрым говорком («часто»), причем одна и та же мелодия повторяется с разными вариациями.
O dėl disertacijų, tai iš ko tik jų dabar nerašo – iš vaikų dar nerišlios kalbos, paauglių žinučių... Popsinės dainelės irgi visai tiktų kaip šiuolaikinio mokslo objektas. Plačios tyrimų lankos...
Na va, ir paaiškėjo čiastuškos prigimtis; bet greitutė, bent man, irgi nei šis, nei tas, kaip ir . O džinguliukai visai gerai skamba, net vertinamąjį atspalvį turi.
PanaikintiDėl tyrimo objektų – o! taip, dabar tirtina viskas; neabejoju, kad ir tinklaraščiai tuoj taps objektu, jei dar nespėjo. :)
Spėjo. Bent jau kaip šaltinis nevaržomos (neredaguotos) kalbos.
PanaikintiAha, tai maniškis tikrai nevertas dėmesio – per daug suvaržytas, susiredaguotas. Verta pamąstyt.
PanaikintiBet argi čia mes skaitom kaip nors specialiai, prieš savo valią varžomą tekstą?
PanaikintiĮdomus yra visoks (visokio kultūringumo lygio) autentiškas kalbėjimas, neslegiamas baimės kažkam neįtikti, nebent pačiam sau.
Taip, labai tikslu: nebent pačiam sau. :)
PanaikintiO Vladas Kurkauskas buvo žinomas žmogus – karininkas, visuomenės veikėjas, aprašytas VLE ir Vikipedijoj.
AtsakytiPanaikintiNegi tas pats?
Še tai tau! Na, jei turėjo draugą, kurio vardas Jonas, o to Jono žmona buvo suvalkietė ir vardu Liucija, tai gal ir tas? :)
PanaikintiĖjo Liucė per Suvalkus, rado --- tris kavalkus, ar kažkaip panašiai
AtsakytiPanaikinti