P.S. Šeštadienio rytas. Reikalingi daiktai sunešti, sudėti bagažinėn. Lauki, kol pasirodys draugė su savo šune. Važiuosit Paberžės link, pomidorų ir agurkų, ir jurginų link. Ir žiūri į atspindžius ant šalia stovinčios mašinos. Ir dingteli: velniop tas Platonas, manęs, esą reikia lįst iš olos, kad proto akim pamatytum tai, kas atseit tikra.
Šešėliai/atspindžiai, kad ir ką, gražiau! – už ką? – architektūrines idėjas? Antrąkart tokių jau niekada nebepamatysi. Nors po savaitės ta mašina gal ir stovės tame pačiame kieme, bet jau tikrai nebe toj pačioj vietoj, ir saulė bus kitoj. – Taip, sutinku, kvailoka mintis, bet tokia buvo atėjusi į galvą. — Dasein. Kas tai yra, jaunystėj mėginau suvokt iš įv. straipsniuose pasitelkiamų citatų. Išsitraukiau iš lentynos 1983-ais išleistą straipsnių rinkinį Būtis ir laikas: Filosofijos istorijos baruose; prieštituliame puslapy paišeliu užrašyta: „pavadinimas pavogtas iš Heidegerio! 1927 m.“
gerai.
AtsakytiPanaikinti1 ir 3 geriausios :) ypac tas architekturinis "kvapas". Del jo trukumo antroji ir atrodo silpniau.
AtsakytiPanaikintiKai būna bent trys, viena visada pasirodo esanti silpnesnė. :) O šiaip, šiuo atveju ne atvaizdų gerumas/prastumas rūpėjo; pati situacija pirmiausia.
Panaikinti