(485) Susieji – ir [pasiklausi savęs], xv

Donaldas Kajokas:

ko mes čia ieškome ko mes
čia ieškome nežinau
ko mes čia ieškome
mes – čia
(Nemunas, 2008-04-03, p. 9)

Petras Rakštikas:

Geltonas aliejus iš juodžiausių saulėgrąžų čepsi keptuvėje čiulpdamas aprūdijusią vištos šlaunį. Puode pabudęs vanduo marmaliuoja maišydamas bulves su putomis ir radijo bangomis. „Rašykite mums: geidaraštis@taškas.fm.“ Nieko naujo po pasenusiu dangumi. (ŠA, 2007-04-21, p. 1)

Štai kas liūdniausia: ilgiausiai sustojau ties: „Rašykite mums: geidaraštis@taškas.fm.“ – suklydo (?) rašantysis: po @ negali būt iškart dedamas taškas, jau du išeitų, nesąmonė kažkokia.

štai ko mes čia ieškome –
svetimų klaidų ir apsirikimų –
mes, čia, savimi nepatenkintieji

Digresija (08-04). Galvodamas apie Petro Rakštiko tekstus, prisiminiau Merleau-Ponty:

Iš rašytojo, filosofo reikalaujame patarimo ar nuomonės, nesutinkame, kad jie laikytų pasaulį pakibusį, norime, kad jie užimtų poziciją. [...] Tapytojas vienintelis turi teisę žvelgti į viską neprivalėdamas nieko vertinti. (Akis ir dvasia, vertė Arūnas Sverdiolas, 2005, p. 43)

Rakštiko tekstai – piešiniai žodžiais, ir rašydamas jis lieka dailininkas, paišytojas par excellence.