– Ko mes ieškom skaitydami poezijos knygas – rinkinius ir rinktines?
– Tekstų, kuriuos norėtumėm būti parašę mes. Tarkim:
PAKELIUI Į ŠEŠIAS DEŠIMTIS METŲ – vis dažniau
pagauni save, jog didžiausios gyvenimo mįslės:
Dievas, Egzistencija, Mirtis ir Niekas
vis labiau blėsta;
vis dažniau galvoji apie levažandį,
šlamutį, prigludusį prie tvoros,
smulkiai margintą dievo karvytės drabužį.
(Sigitas Geda, Śpiący Teodendron: Strare wiersze Jadźwingów= Miegantis Teodendronas: Senieji jotvingių eilėraščiai, Varšuva, 2006, p. 135)
ir aš šiemet sode labai žiūrėjau boružių, jos turėjo nuvalgyti man vabalus nuo mano trešnių....nuvalgė...
AtsakytiPanaikintiboružės vabalus ar vabalai trešnes? iš daugtaškio galima būtų spėt, kad antras variantas.
Panaikintidievo karvytės laimėjo, jos suvalgė vabalus, trešnes mes suvalgėme
AtsakytiPanaikintiTrešnės skanu! Atsimenu, kartą Plungėj buvom pasiklydę (dėl visokių apylankų), kažkur į laukus žvyrkeliu nuvažiavom. Sustojom žmogaus pasiklaust, kur mes atsidūrėm. Tai ne tik paaiškino, bet ir pasiūlė trešnių pasiskint, jei nebijau užlipt kopėčiom. Dėl trešnių – nors iki dangaus. O šiaip, bent man taip atrodo, trešnės normaliai auga tik vakarų Žemaitijoj.
Panaikinti