– Nuo kada tuos daiktus, kuriais nešioju šiltnamin vandenį, talpa: 10+ litrų, ėmiau vadint kibirais? – Kvailas klausimas, – reaguosit. – Negi viedrais? – Tikrai, viedrais, mažesnius viedriukais ar viedreliais vadinau tol, kol netapau bendrinės kalbos vartotoju; ir dabar grįžęs į Biržus aplankyt tėvų nešioju viedrus.
Tom dviem leksemom puikiai yra sužaidęs Bronius Krivickas satyroj „Didžiojo Stalino pergalė“, sukurtoj apie 1950-us:
Buvo kartą du žmogėdros,Štai ir visas viedrų beigi kibirų skirtumas.
Laikė broliais juos tikrais,
Vienas gėrė kraują viedrais,
Antras gėrė kibirais.
Susipjovė susipykę,
Jaunis krito nuo žaizdų,
Bet vyresnis, vienas likęs,
Išgeria dabar už du.
dar laistyti, tai valgyti bus galima iki spalio mėn....
AtsakytiPanaikintijau nusibodo, o dar visokios cukinijos ir kiti paršiukai žolėj drybso...
PanaikintiKiek sveiko ir skanaus maisto galima pasigaminti... pagalvojau. Kita vertus, kam tada sėti ir prižiūrėti, jei rudeniop randasi tokios pesimistinės nuotaikos ir beprasmis minėtų paršiukų likimas... :)
PanaikintiTai kad protas šiuo atveju nebūna už vyr. vadovą: pavasarį viltingai būni nusiteikęs, vasarą – džiaugsmingai: auga!, o rudeniop, kai ateina laikas su tuo derlium kaip nors pasielgt, ir atsiranda visokių abejonių: ar tikrai tiek visko reikėjo prisėt-prisodint? :) Žodžiu, banguotai; o gal tai ir gerai? Per sezoną įvairių nuotaikų beigi minčių esi aplankomas.
PanaikintiBet aš sau išsiaiškinau viena: viedras būtinai blėkinis. O kibiras - jau plastmasės produktas.
AtsakytiPanaikintiGeležėlė
O aš išsiaiškinau dar kitaip- tas vyresnis, LM, išgeria dvigubai už jaunėlį N:)
AtsakytiPanaikinti