(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-06-26

(477) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, xxvi

[Praeitą penktadienį popiet kolega ėmė ir paklausė, kaip jaučiuos. Atsakiau pasitelkdamas nemėgstamą žodį: normaliai.]

– Atsiprašau, labai atsiprašau, bet baisiai negerai jaučiuos neturėdamas galimybės pasitikslint.
– Pasitikslint, kuriame puslapy yra cituota mintis?
– Ne cituota, o prisiminta. Vaidinau, kad cituoju, o išties – tik prisiminiau.

[Prisiminiau, kad Arno Ališausko rinkiny Rentgeno nuotraukų albumas yra eilėraštis apie savijautą, kuriame sužaista prieveiksmiu пусто ir esamojo laiko veiksmažodžiu pusto. Ir tiktai tiek. (Po perkūnais! kokia trumpa ta atmintis.)
Tiksli citata:
Dar prisiminiau rusą kaimyną – paklaustas kaip gyvas
Jis sakydavo „pusto v mojej grudnoj kletke tak pusto...“
Man taip pat – viskas taip pat ir be jokio vertimo:
pusto mano krūtinės narve – pusto pusto ir pusto
„Пусто в моей грудной клетке, pusto ir pusto“, – taip norėjau atsakyt kolegai apie savijautą.]

2 komentarai:

  1. kam taip liūdnai, vasara juk lauke, ne ruduo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. atostogų laukiu, iš Vilniaus su visom viešojo transporto pertvarkom dingt noriu, Minija plaukt noriu, o vis dar dirbt reikia; tai ir savijauta atitinkama – ištuštėjusi.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)