– Atsiprašau, labai atsiprašau, bet baisiai negerai jaučiuos neturėdamas galimybės pasitikslint.
– Pasitikslint, kuriame puslapy yra cituota mintis?
– Ne cituota, o prisiminta. Vaidinau, kad cituoju, o išties – tik prisiminiau.
[Prisiminiau, kad Arno Ališausko rinkiny Rentgeno nuotraukų albumas yra eilėraštis apie savijautą, kuriame sužaista prieveiksmiu пусто ir esamojo laiko veiksmažodžiu pusto. Ir tiktai tiek. (Po perkūnais! kokia trumpa ta atmintis.)
Tiksli citata:
Dar prisiminiau rusą kaimyną – paklaustas kaip gyvas„Пусто в моей грудной клетке, pusto ir pusto“, – taip norėjau atsakyt kolegai apie savijautą.]
Jis sakydavo „pusto v mojej grudnoj kletke tak pusto...“
Man taip pat – viskas taip pat ir be jokio vertimo:
pusto mano krūtinės narve – pusto pusto ir pusto
kam taip liūdnai, vasara juk lauke, ne ruduo.
AtsakytiPanaikintiatostogų laukiu, iš Vilniaus su visom viešojo transporto pertvarkom dingt noriu, Minija plaukt noriu, o vis dar dirbt reikia; tai ir savijauta atitinkama – ištuštėjusi.
Panaikinti