(466) Susieji – ir [visiškai sutrinki], xiii

Kai 19 troleibusas nuo Žvėryno pakyla į kalną ir vos įsukęs Laisvės prospektan sustoja, vis nužvelgiu kitąpus gatvės prieš kokį mėnesį pasodintus klevukus. Na ne, čia tikrai ne paprastasis klevas (acer platanoides, vienintelė Lietuvoj savaiminė klevų rūšis) – tokiu laiku jo lapai turėtų būt tiesiog žali, o šitie – kažkokio purpurinio, bordo atspalvio; bet ne raudonasis (acer rumbum) – to lapai būtų ryškiai raudoni.
Ir kad apsiraminčiau! Kurgi... Sodinukai vis dėlto greičiausiai pirkti Lietuvoj. Ir puoliau ieškot. Realiausi pretendentai – klevas paprastasis „Crimson Sentry“ arba klevas paprastasis „Royal Red“ (tikėtiniausia). Ir galvoju: kurių galų ne įprastinis klevas, o kažkoks „patobulintas“ – royal red? [Ir iškart išdygo abejonė: gal iš principo klystu – nė karto nebuvau išlipęs Sietyno stotelėj ir neapžiūrėjau tų sodinukų iš arti – gal tai išvis ne klevai? Abejonės mano galvoj greit dygsta, ergo, tinkama dirva.] — Ką gi, spėtina, natūrnacionalistas ir natūrtradicionalistas esu: man gražu tik tai, kas įprastai auga Lietuvoj. :)

Bet šį pavasarį Vilniuj (beveik neabejoju) tikrai daugiau buvo išpjauta medžių negu pasodinta. Apie tai naujausiam, penktam Kultūros barų numery yra Dainiaus Labeckio straipsnis „Vilniaus parkų šiandiena pagal medkirčių scenarijų“. Beskaitydamas radau ir tokius du sakinius:

Įdomiausia, kad Vilniaus parkų viršininkai tiksliai nežino introdukuotų medžių rūšių (bent jau tų, kuriuos iškirto), jų vertę nustato iš akies, labai paprastai: medis turi būti vietinis, tiesus, sveikas ir, pageidautina, jaunas. Kiti esą menkaverčiai. (p. 23)

Apibendrinimas žiaurokas:

[...] mūsų žaliąjį paveldą jau kuris laikas tvarko žmonės, neturintys supratimo apie želdinių vertę, neišmanantys jų istorijos, neskiriantys stilių, nejaučiantys meilės gamtai ir savo darbui. (p. 24)

Grįžtant prie tų klevelių netoli Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (t.y. kolegijos), ima pirštis mintis: gal tiesiog pirkusiajam tuos sodinukus pasirodė, kad žali klevų lapai vasarą negražu ir parinko „iškart“ spalvotus; na kam laukt rudens?

Asociatyvi digresija. Kokio lietuvių poeto knygą būtų norima padovanot radijo viktrinos dalyviui, teisingai atsakiusiam į klausimą:

– Kieno antkapiniam paminkle iškaltos šios dvi jo eilėraščio eilutės:

Ir spindėjimą žalio lapo
Tu pasiėmei su savim.

 — ? — Pamėginkit atsakyt prieš googlindami. :)