Išdrįskime ir pasvajokime: mūsų vienybės dėka vieną gražią dieną išnyksta [...] beždžioniškas moteriškų pavardžių iškraipymas (kažkodėl labiau sueuropėjusioje tradicijoje Donelaičiui nešovė galvon savo būres perkrikštyti Dočėm, Slunkėm, Pelėdėm!) [...](Donelaitis, poemos personažus vadinantis tik vardais ar pravardėm, o ne vardais ir pavardėm, čia visiškai niekuo dėtas, jis nė vienos moters Pavardeniene nėra pavadinęs, kiek atsimenu.)
Taip sakau aš, Virginijus Gasiliūnas, kurio marti – visiškai teisėtai (ir juridiškai teisėtai), o ne „beždžioniškai iškraipydama“ – pasirinko pavardės formą Gasiliūnė (plg. latvių pavardes ir pagaliau Jono Jablonskio nuostatą). Nes tiesiog nesąmones kalbate. Ir prarandate bet kokį pagrindą Jus, kaip rašytoją ir asmenį (nes įžeidinėjate kitus asmenis), gerbti.
P.S. Pavojinga prisimint Donelaitį – iškart kalbos turtai galvoj ima krebždėt. :)
Yra Metuose Pakulienė, Laurienė ir Krizienė. Dvi pastarosios - nuo vyro vardo, o Pakulienė?
AtsakytiPanaikintiPakulienė – manau, pravarde vadinamo vyro žmona; plg. VD 649–651: „štai! vakmistras pasirodė / Ir su juom Šlapjurgis bei Pakulūns pakamarė. / Tuos baisingus tris svečius pamatydami būrai [etc.]“
PanaikintiPravardinis įvardijimas tuolab gali būt, nes Pakulienė ne iš viežlybųjų: VD 517–520: „Pakulienė su Lauriene tuo pasitiešyt / Vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė. / Taip besidarkant jiems ir kiauliškai besimaudant, / Barnys su nesvietiškais vaidais pasikėlė“; RG 211: „Laurienė su Pakuliene garbino gaidį“; 762–724: „Pakulienė jį [=Dočį] žadėt pas patalą stojos. / Štai Dočys tuojau [...] žyniavimo bobiško baisumą pajutęs [etc.]“; be to, dar ir skundikė (plg. ŽR 333).
PanaikintiAš prisiminiau tokią linksmą moteriškę. Jos vyras buvo Daunys. JI Daunienė. Tai sakė nigdy nesitrumpins pavardės madinguoju būdu.
AtsakytiPanaikintiPabandykite, gerai skamba?
Matai, čia pasirinkimo reikalas; nieks juk neverčia, jei nenori ar juokingai skambėtų, pasirinkt variantą be dar vienos priesagos, tik galūnę mot. g. pridedant. Man regis, visus teisėtus žmonių pasirinkimus, ypač susijusius su asmeniniais dalykais/asmenvardžiu, reikia vienodai gerbt. Jei aš imčiau tyčiotis iš moterų, pasirinkusių būti -ienėmis, išvadindamas jas kokiom nors retrogradėm, man irgi visai teisėtai būtų galima adresuot palinkėjimą apsišikt trim eilėm.
Panaikinti