(423) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, xxiii

Jei kas užfiksuotų prisiminimus, susijusius su šia vieta,
išeitų tikrai įdomi knyga; kurią čia kitoms lankytojų
kartoms būtų galima pardavinėt
(pap. biznis [?] ir kultūros istorijos fragmento fiksacija)

Kas įgrūdo kamštį vidun (plojimų vertas darbas) –
tas ir numetė (pasmerkimo vertas veiksmas)?

Prae scriptum. Šiandien po paskaitos VDA grįždamas darban – pro tiek prisiminimų prikeliančią aptvertą Rotondą, palei Vilnelę, paskui į viršų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios link  – va taip ėmiau ir pagalvojau: sulaukiau dar vieno pavasario; jei kas, būtų galima sakyt: anas padžiovė batus 2013-ų pavasarį; jau pavasarį.

– Jei būt galima, netupėčiau čia daugiau nė minutės!
– Sugrįžai, tai dabar aš einu pasivaikščiot, – sureagavo kolegė. Ir išėjo.
– Taip, jau tikrai pavasaris, jau šiukšlės dygsta iš po sniego – visiškai akivaizdžiai – tikrosios pavasario pranašės.