(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-03-06

(423) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, xxiii

Jei kas užfiksuotų prisiminimus, susijusius su šia vieta,
išeitų tikrai įdomi knyga; kurią čia kitoms lankytojų
kartoms būtų galima pardavinėt
(pap. biznis [?] ir kultūros istorijos fragmento fiksacija)
Kas įgrūdo kamštį vidun (plojimų vertas darbas) –
tas ir numetė (pasmerkimo vertas veiksmas)?
Prae scriptum. Šiandien po paskaitos VDA grįždamas darban – pro tiek prisiminimų prikeliančią aptvertą Rotondą, palei Vilnelę, paskui į viršų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios link  – va taip ėmiau ir pagalvojau: sulaukiau dar vieno pavasario; jei kas, būtų galima sakyt: anas padžiovė batus 2013-ų pavasarį; jau pavasarį.

– Jei būt galima, netupėčiau čia daugiau nė minutės!
– Sugrįžai, tai dabar aš einu pasivaikščiot, – sureagavo kolegė. Ir išėjo.
– Taip, jau tikrai pavasaris, jau šiukšlės dygsta iš po sniego – visiškai akivaizdžiai – tikrosios pavasario pranašės.

4 komentarai:

  1. Atsakymai
    1. O kuo pavasaris baisesnis už rudenį (Donaldo Kajoko eil. rinkinio pavadinimą prisiminus)?
      Jei rimčiau, manau, ateina laikas, kai žmogus tiesiog kartkartėm privalai prisimint mirsiąs; kava ir darbas – laikini dalykai.

      Panaikinti
    2. Kad nors – taip, bet konkretus laikas nuskambėjo pošiurpiai.

      O VDA paskaitas skaitot ar klausot?

      Panaikinti
    3. Tiksliausia būtų įvardint: kalbuosi su būsimaisiais dailėtyrininkais apie tekstus ir jų rašymą. :)
      O dėl pošiurpiai, ką ten Tertulijonas siūlė prisimint? Respice post te! Hominem te esse memento! Memento mori! Na, kai pagalvoji, tai gali atsitikt bet kada; ir visai nebūtinai pensijos sulaukus. Toks profilaktinis pagalvojimas.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)