(cc) (by:) —vg— [filologas (platesniąja prasme) ir batautojas]

2013-03-04

(421) Tarp kitko: kai citatos susiduria kaktom

Kultūros barų nr. 2 išspausdintas Kęstučio Šapokos straipsnis apie grafiko ir tapytojo Vladislovo Žiliaus (1939–2012) kūrybą ir likimą. Yra ten ir tokia pastraipa:
Jis [t.y. V.Ž.], ko gero, vienintelis profesionalus „oficialusis“ dailininkas, sulaukęs net tikrų pogrindžio rezistentų šiokio tokio dėmesio ir pritarimo, nors jie nelabai mėgo „kūrybinę inteligentiją“, gudriai užsisklendusią „vidinės estetinės rezistencijos“ kiaute, ne itin ja pasitikėjo. (p. 48)
O kaip minties pagrindimas pateikta citata iš Antano Terlecko prisiminimų knygos Laisvės priešaušryje (2011, p. 81–82; Terleckas, kaip rezistentas [jo paties įsivardijimas], iš Juozo Tumelio sužinojęs, eina išlydėt Vladislovo ir Idos Žilių Jungtinėsna Amerikos Valstijosna; dėl to, kad V.Ž. parašė atvirą laišką LKP CK gen. sekretoriui Petrui Griškevičiui, kuris buvo paskelbtas LKB kronikoj [nr. 22, žr. p. 402–403]), besibaigianti sakiniu: „Baimė – baisus mūsų priešas.“
Ir iškart atminty iškilo Naujojo židinio-Aidų praeitų metų nr. 3 publikuota antra inžinieriaus, žygeivio, disidento, rašytojo Juozo Prapiesčio (*1948) atsiminimų iš vėlyvojo sovietmečio dalis, kurioje yra toks gabaliukas:
Iš oficialiosios kultūrinės terpės su mumis – tik Gražina [Didelytė]. Kiti kažkur pasislėpę giliai giliai arba išvis nedrįsta. Bet jie neabejotinai yra. Gražina, regis, tokia trapi ir lengvai pažeidžiama, išdrįsta ir eiti į [lietuvių] salas [Baltarusijoje], ir platinti [pogrindžio] leidinius, ir dar savo grafikoje išreikšti tai, ką ne visada galime pasakyti žodžiais. (p. 168)
Atsargiau reiktų su tais vieninteliais. Nors, kita vertus, tai gera paskata skaitytojui klausti: tikrai vienintelis?

4 komentarai:

  1. Na, tas "atsargiau", šiek tiek sugadino išvados vertę(jei nepažinočiau autoriaus [—vg—], sakyčiau: gąsdina). Kažkur skaičiau [nepamenu], kad jei nebūtų velnio [postūmio], tai Dievas negebėtų[negalėtų?] kurti. Mano išvada [kaip tikros lietuvės :)]: reikia džiaugtis, kad kažkas mažiau žino; tada atsiranda proga [pretekstas? idėja?] apie tai pranešti. Tada nereikės galvoti, kad tinklaraščio nebereikia...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. (a) Taigi pažadėjau, kad kitiems tokiom mintim (verta/neverta rašyt?) galvų daugiau nebekvaršinsiu; tik sau. (b) Matyt, netikras lietuvis esu, nes tikrai nesidžiaugiu, kad kas nors mažiau žino. :)

      Panaikinti
  2. Danutei: idomi Biblijos interpretacija - is pradziu buvo velnias (postumis) ir tada Dievas pradejo kurti.

    As kaip netikras amerikonas dziaugiuosi, kad yra zinanciu zmoniu.

    P.S. cia siaip paikos mintys jeiguka.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gerb. Miniui: nei čia paikos, nei čia ką - tos Jūsų mintys. Priešingai, esu pamaloninta (nuoširdžiai). Kadangi esu iš gūdžios provincijos, tai perfrazavau mūsuose plaukiojantį posakį: tikras lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno namas dega ar nudvėsė karvė. Tai buvo autoironija. Matyt, nevykusi ta mano autoironija arba ne vietoj pasakyta. Matyt, tikrai laikas daryti tam tikras išvadas, nes dukra ne kartą sakė, kad mano tokie pajuokavimai ne visiems aiškūs. O Biblijos interpretacija irgi ne mano, tik kažkur skaityta. Kadangi atminties problemos tampa vis ryškesnės, tai jau padariau išvadą: arba reikia tuoj pat užfiksuoti, arba nevartoti. :) :) :)

      P.S. Ką tik atėjo —vg—, ir viską išsiaiškinome žodžiu. :) Taip greičiau.

      Panaikinti

Mano nuotrauka
deepart.io perpiešas Eriko Varno stilium (nuotr. Prano Vasiliausko)