(420) Užparaštė, lvii: apie prasčiausias knygas

Kartkartėm vis iškyla mintis, kad reiktų įvardint ne tik geriausias, bet ir prasčiausias praėjusiais metais išleistas knygas. Paskutinįkart apie tai išgirdau per neviešą pokalbį knygų mugėj, net viena racionali mintis buvo išsakyta, esą rinkt reiktų prasčiausias tik iš tų, kurių autoriai – Rašytojų sąjungos nariai.
Tada patylėjau, o dabar visiškai įsitikinęs sakau: misija neįmanoma. Net drąsiausi ir įžūliausi (nes buvo prisidengę slapyvardžiu?) pastarųjų laikų literatūros vertintojai Castor&Pollux, pamėginę sudaryt blogiausių grožinės lietuvių literatūros knygų dešimtuką (žr. ŠA, 2006-05-06, p. 8), nesiryžo nurodyt autorių asmenvardžių ir knygų pavadinimų. Perskaičiau tą 10-tuko pristatymą – ir tų išpieskinimų ne[be]galiu susiet su konkrečiom knygom, išskyrus vieną, kur minimas Zuika. Ir nė kiek negaila.
Kita vertus, o kam kankintis, švaistyt laiką tokiam reikalui? Kad kas nors supyktų ar kad kas nors po x metų perskaitęs kokį straipsniuką prisimintų: a, tiesa, prieš dešimtmetį išėjo va šita, prasčiausia įvardinta, knyga?