(413) Der Zeitgeist: 1947-ų gruodis Kaune

šitai – dešiniam 1947-12-08 Tiesos puslapio šone,
o kairiam taip pat knygon įrašyta: 1547

Remiantis ginekologo, medicinos mokslų dr. Jono Stankaus (*1927) studijų metų (1945–1950; mediciną pasirinko išgirdęs patarimą: „tai mažiausiai politizuotas mokslas ir profesija“) dienoraščiu, skelbtu Šiaurės Atėnuos 2002 metų pabaigoj, ir – Tiesa, Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) etc. organu.
Jei apie tai, kas dėjos Lietuvoj 1947-ų gruodį spręstume pagal Tiesą, turėtume manyt, kad visi labai intensyviai ir entuziastingai rengėsi sovietinės demokratijos triumfui – rinkimams:

LIETUVIŲ TAUTA [sic! tada dar oficialiai vartotas toks žodžių junginys] VIENINGAI SIŪLO SAVO KANDIDATAIS tarybinės liaudies vadą didįjį STALINĄ ir artimiausius jo bendražygius draugus Molotovą ir Ždanovą [etc.]

Nors išties su žmonėmis tai neturėjo beveik nieko bendro; dėmesį atkreipdavo tik visokie nesusipratimai. Jonas Stankus baigdamas 1947-12-10 įrašą užfiksuoja:

Artėja rinkimai į vietines tarybas ir nutinka įvairių kuriozų. Panemunės rajone iš anksto paskyrė deputatus, iš anksto parašė jiems kalbas ir numatė, kur kas kalbės. (ŠA, 2002-12-14)

O pradedamas įrašas nuo daug svarbesnės žinios: gruodžio pradžioj ėmė sklist kalbos, kad bus keičiami pinigai; 12-10 tai patvirtino, kaip rašo J.S., Londono radijas – pranešė, kad ne tik bus keičiami pinigai, bet ir panaikintos kortelės. Reakcija aiški:

Paskutiniu metu viskas labai pabrango. Beveik niekas nieko neparduoda, tačiau Lietuvos ir Maskvos valdžia tyli... Kalba, kad Maskvoje ir Rusijoje didžiulė panika.

Valdžia prabilo 12-14, sekmadienio, vakarą per radiją, kitądien ir laikraščiuose paskelbtas TSRS Ministrų Tarybos ir VKP(b) CK nutarimas „Dėl piniginės reformos įvykdymo ir kortelių maisto bei pramonės prekėms panaikinimo“, priimtas būtent sekmadienį.
Nuo 1947-12-16 į apyvartą išleidžiami naujo pavyzdžio rubliai. Visi gryni pinigai keičiami santykiu 10:1. Keitimas tetruks savaitę. Indėliai taupomosiose kasose būsią pervertinti taip: iki 3000 rb. – 1:1; iki 10 000 – pirmi trys tūkstančiai 1:1, kiti 3:2; daugiau kaip 10 000 – 2:1.
Išeitų, palankiausias keitimo kursas taupomosiose kasose laikytiems pinigams. Bet ar žmonės jais pasitikėjo ir ar daug kas ten laikė savo santaupas? Greičiausiai dauguma kaupė, taip sakant, kojinėse.
Kaip buvo reaguojama į paskelbtąją reformą? Medicinos studento liudijimu, sekmadienio vakarą

žmonės užgriuvo restoranus ir vyko lėbavimai. Pasakojo, kad „Metropolio“ restorane padavėjai gaudavo net po 500 rublių arbatpinigių.
Šiandien [12-15, pirmadienį] visos parduotuvės tuščios. Net dailės parduotuvės kaip iššluotos. Aš dar šiandien iš to, kas liko, nusipirkau vazą ir dailininko Jono Vaičio paveikslą „Karvės pamiškėje“. Už viską sumokėjau tūkstantį rublių. Mačiau, kaip viena senyva moteris nusipirko paveikslą už 4000 rublių. Daugelis prisipirko knygų.

Taigi 1947-ų pabaigoj žmonėms ne rinkimai rūpėjo, buvo daug svarbesnių reikalų.

P.S. Gruodžio 8-os Tiesos numeris buvo skirtas pirmajai lietuviškai knygai priminti/aptarti; šiaip ar taip, 1547–1947. Pirmo puslapio viršutiniam dešiniam kampe – toks tekstas:

Šiandien Tarybų Lietuvos žmonės mini įžymią savo kultūrinio gyvenimo šventę – lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų. Broliškoje Tarybų Sąjungos tautų šeimoje teauga ir tesuklesti tarybinė lietuviška kultūra!

Dabar pirmosios knygos „gimtadienį“ minim sausio 8-ą. Kokia ten istorija su tuo gruodžiu ir sausiu? Galima būtų pasiaiškint.
P.P.S. 2005-09-22 vykusioj konferencijoj „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas“ istorikas Algirdas Matulevičius pareiškė, kad reikia ieškot Mažvydo kapo (bent jau taip užfiksavo Astrida Petraitytė LM, 2005-10-07, p. 3). – Ieškot tikriausiai reiktų, tik jau – ginkdie – ne ketinant perlaidot.