(409) Tarp kitko: trupiniai apie Algimantą Mackų

Taip jau yr: laikui srūvant uz priekšu, visokie mintigaliai/faktigaliai grimzta nugrimzta, ramiai tyliai užklojami tokių pat nereikšmingai reikšmingų mintigalių/faktigalių. Atmintis kaip daugiasluoksnis pyragas. Ne; tortas?

2013-01-10, ketvirtadienį, buvau Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuj. Tądien ten atidaryta Virginijos Paplauskienės parengta paroda „Mes gimėme vieni...“ ir įvyko Algimanto Mackaus vad. atminimo vakaras (pavėluotai, turėjo įvykt 2012-ais [A.M. *1932-02-11; būt buvęs skirtas gimimo 80-osioms metinėms]. Dalyvavo ir prezidentas Valdas Adamkus.

Šito nežinojau. – Kai 1964-12-28, pirmadienį, apie septintą vakaro greitkely Route 66 netoli Chicagos įvyko avarija, atvykusi policija sumaitotam automobily rado du kūnus: vairuotojo vietoj – pagyvenusios moters, keleivio – jauno vyro. Ir jokių asmens tapatybės dokumentų. Jauno vyro kišenėj rado lapelį su užrašytu telefono numeriu. Paskambino. Atsiliepė Valdas Adamkus [tada dar Adamkavičius?]. Būtent jis atpažino avarijoj žuvus Algimantą Mackų ir „Margučio“ radijo stoties bei to paties pavadinimo žurnalo savininkę Liliją Vanagaitienę. (Tokios patirtys, matyt, neišsitrina iš atminties.)

۩  ۩  ۩

Algimanto Mackaus neskelbtų laiškų yra dar palygint daug, – padariau išvadą peržiūrėjęs parodą. (1) Jau Lietuvoj visi Algimanto Mackaus Kostui Ostrauskui rašyti laiškai (perspausdintieji iš Metmenų rinktinėj Ir mirtis nebus nugalėta, 1994, – pakarpyti, tokia buvo K.O. valia); (2) Yra neskelbtų A.M. laiškų žmonai Daliai Juknevičiūtei, Mariui Katiliškiui, Antanui Gustaičiui, Stasiui Santvarui (regis, dar kažkam, nebeprisimenu).
Jei kas sumanytų vėl leist A.M. įvairiatekstę, ne tik eilėraščių, rinktinę, „Laiškų“ skyrius tikrai turėtų išsiplėst. Taip pat turėtų pranykt nelemtasis „iš“ ir nusprendus perspausdint kai kuriuos A.M. pasisakymus – neapkarpyti tekstai yra Metmenų archyve Išeivijos studijų centre.

۩  ۩  ۩

Man rodos, kad mes nesiryžtame mėgint atsakyti į A.M. iškeltus esminius klausimus. Ką jis turėjo galvoj užrašydamas 1963-iais:

Rodos, jau sakiau: dviese esame vienas, keturiese – du, ir taip toliau. Esu Polineikas, esu Eteoklis, bet esu ir Kreontas. Kažkas dar priklauso nuo manęs. Ir tai palengvina gyventi.
Aš dar galiu uždraust palaidoti Polineiko kūną. („Iš užrašų apie egzilę“, in: Ir mirtis nebus nugalėta, 1994, p. 523)

Savivokos – kas aš esu – kvintesencija [?], – kol kas neiššifruota, neišskleista kitais žodžiais. Sofoklio ar Jeano Anouilh’o Antigonė kaip raktas? O kodėl gi ne. [Yra A.M. tekstas „J.A. Antigonės belaukiant“, rašytas 1954-ais; spėtina – Anouilh’o Polineiką, Eteoklį ir Kreontą A.M. turi galvoj.]

۩  ۩  ۩

P.S. Kol buvo gyva A.M. motina, Marcelė Mackuvienė, Illinois valstijos telefonų knygoj tebebuvo (1994-ų knygoj [Issued April 1994; tarp kitko: Area Codes 708 & 815] – dar tikrai) skelbiama:

MACKUS Algimantas
1229 50th CtCicero -------- 652-5539

Kas dabar atsilieptų paskambinus šiuo numeriu? – kartais pagalvoju. Tikriausiai būtų pranešta, kad tokio nėra.
Įrašo prieduras čia.