(411) Įsivaizduojamo pokalbio nuotrupa, xxii

– Kokie žmonės tau nepatinka?
– Šventai įsitikinę, kad jie yra teisūs. Nes su jais neįmanoma kalbėtis.

Iš kur visa tai? Iš tur (prologas):
Šiandien eidamas po darbo ėmiau ir susitikau su R.S.:
– Tu neatsiliepi į mano skambučius.
– Neatsiliepiu į anoniminius skambučius, t.y. tik skaičius išvydęs.
– Užfiksuok mano numerį, nes aš tavęs norėjau klaust, be kita ko, apie TV.
– Užfiksavau; tik klausk po Knygų mugės.
– Gerai.
O pokalbiui apie TV pradėjau rengtis nedelsdamas (iš užrašų, 3):

Vad. TV pokalbių/diskusijų laidos (į jas kartkartėm įpuolu junginėdamas kanalus, daugiausia – 10-čiai minučių). – Tai ne pokalbiai ar diskusijos, o tam tikrų pozicijų išsakymai/pristatymai, išsakytojų/pristatytojų įsitikinimu, – vienintelių teisingų. Monologų popuri, į kuriuos reaguojama taip (leksinę raišką apibendrinu): Tu/Jūs neteisus/-i, nes manot kitaip negu aš/Jūs. – Retorinis klausimas apie tokių laidų prasmę: ar kas nors galėtų prisimint, kad kuris nors iš dalyvių – pokalbiui vykstant ar jam artėjant į pabaigą, – būtų suabejojęs savo nuomonės [o ko gi daugiau] teisumu? – Klausykit, gal aš ir klydau? Greičiausiai buvau neteisus. – Neatsimenu. Prašyčiau priminti, jei buvo.

Tikslinu:
– Kokie žmonės tau neįdomūs?
– Neabejojantys savimi. (Žinantys, o ne svarstantys.)