(209) Užparaštė, xix: apie sudurus

ai yra sudurtinius žodžius, suprantamai dviem leksemom sakant.

Paironizuot norėdamas, buvau susidūręs šiukšliotyrą (kad skambėtų panašiai kaip šaltiniotyra), bet darybą išmanantys žmonės ėmė priekaištaut, kad -io- šiuo atveju netinka, nes šiukšlė – mot. g., taigi turi būt šiukšlėtyra (kaip dailėtyra). Bet pasvarstęs palikau netaisyklingą sudurą – o man toks gražiau ir prasmingiau atrodo. Dabar ir rimtą kontrargumentą turėsiu: jei šiukšliotyra netinka, tai ko prie pasaulėžiūros, tą pačią bėdą turinčios, nekimbat?

Vakar vakare, kaip kad dažniausiai ir būna, užsiėmiau niekais: rankiojau paišytas raides – inicialus – iš Vairo (epavelde.lt; sugalvojau, kad jais, kiek išsiaiškinau, Petro Rimšos paišytais, „išgražinsiu“ užparaštės įrašus). Ir užkliuvo akis už vieno teksto – Adomo Jakšto poleminio rašinio „Pasaulėžiūra, pasauliožiūra, pasauližiūra“ (1929, nr. 2, p. 178–179).
Žodis pasaulėžiūra atsiradęs norint pasakyt tai, ką vokiečiai turi galvoj vartodami die Weltanschauung. Bet po kurio laiko pastebėta, kad duriamasis balsis ne tas, nes bendrinėj kalboj ne pasaulė, o pasaulis („jei pasaulės nieks iš mūsų kalbos nebūtų vijęs, tai, be abejo, ir pasaulėžiūra būtų prigijus ir užsilikus“); vieni siūlė pasauliožiūrą, kiti – pasauližiūrą. Logiką ir sistemingumą mėgęs Jakštas į šiuos siūlymus žiūri skeptiškai:

Kalbant lietuviškai, apie juodu galima pasakyti: meška su lokiu abudu tokiu, o lotyniškai – ambo pejores. Nes jei jau remtis tokiais neabejojamais dvilypiais žodžiais, k.š. kurmarausa, rugiapiūtė ir k., tai iš pasaulis ir žiūra turėtumėm gauti pasauliažiūrą, o ne pasauliožiūrą nei pasauližiūrą. (p. 178)

Bet ir šito suduro, nors taisyklingo, Jakštas nelaiko vykusiu, nes:

Lietuviškas pasaulis visų pirma neatsako vok. žodžiui die Welt. Pasaulis – tai visa, kas yra po saule, kas pareina nuo saulės, vadinas, tuo žodžiu reiškiama saulės planetų sistema. Tuo tarpu die Welt apima ne tik mūsų saulę su jos planetomis, bet ir visas kitas saules, įeinančias į paukščių kelio sistemą, o taip pat ir kitas žvaigždžių krūvas ir toliausius debesynus. Vadinas, vok. die Welt yra milioną kartų didesnis už mūsų pasaulį. Todėliai žodžiui die Welt kur kas labiau atsako mūsų visata. (p. 178–179)

Jakšto galva, die Weltanschauung = visatažiūra; bet kadangi tai ilgokas žodis, siūlo trumpesnį terminą: visažiūra, kurio „prasmė yra dar platesnė, nes ji apima ne tik visatą, bet ir jos Kūrėją Dievą ir Dievo santykius su pasauliu ir žmogum, trumpai tarus, viską. Tinkamesnio žodžio tai prasmei, mano išmanymu, nėr ir negali būti“ (p. 179).
Nebesiknisau, neieškojau, ar kas reagavo į šį Adomo Jakšto siūlymą, – mano galva, logišką ir taisyklingą.
Dėl vieno dalyko apmaudu: LKŽ XIX tome, kur jam būtų vieta, toks žodis neužfiksuotas.